Vienas didžiausių geografijos studijų VU Chemijos ir geomokslų fakultete privalumų – galimybė betarpiškai pažinti tiriamus gamtos ir kraštovaizdžio objektus. Šiemet, kaip ir kasmet, atlaisvėjus karantino sąlygoms antrakursiai geografai išvyko į beveik mėnesį trukusią kraštovaizdžio tyrimų mokomąją praktiką Šiaurės Lietuvoje, Balsių kaimo ir Virvytės upės slėnio apylinkėse esančioje Vilniaus universiteto tyrimų bazėje.

Įgijamos žinios – kompleksiškas kraštovaizdžio pažinimas

Praktikos metu studentai mokėsi pažinti, tyrė ir kartografavo svarbiausius kraštovaizdžio komponentus – paviršiaus reljefą, dirvožemio dangą, žemėnaudos ypatumus ir kraštovaizdžio struktūrą bei būdingas teritorijai augalų bendrijas. Studentai taip pat gilinosi bei fiksavo dažnai žmogaus akiai nematomus, dirvožemyje vykstančius fizinius ir geocheminius procesus, vertino kraštovaizdžio sukultūrinimo laipsnį ir žmogaus įtaką jo struktūrai. Be to, tarp lauko tyrimų ir surinktų duomenų analizės, geografai taip pat atrado laiko susipažinti su Šiaurės Lietuvos gamtos objektais ir paminklais: aplankė Šaltiškių Triaso molio ir Karpėnų, Menčių klinčių karjerus, Žagarės Ozą, Jūrakalnį.

Kad studentai įgytų žinių visose tiriamose srityse, praktikos metu jie suskirstomi į 4 žmonių komandas, pasirenkamos tematinės kraštovaizdžio tyrimų sritys. Tokios tyrimų komandos sudarytos iš geomorfologo, dirvožemininko, augalininko ir kraštovaizdininko. Tokiu būdu atlikdami lauko tyrimus ir rinkdamiesi duomenis studentai dalinasi žiniomis ir paraleliai mokosi visų specializacijų. Pavyzdžiui, geomorfologas renka duomenis apie paviršiaus reljefą, litologiją, genezę, atliekamas teritorijos geomorfologinis kartografavimas.. Visgi praktikos pabaigoje jis turi atsiskaityti ir kitų specializacijų dalykus.

Duomenys, surinkti lauko tyrimų metu, paskutinę praktikos savaitę geografinių informacinių sistemų pagalba „nugula“ į žemėlapius ir tematines ataskaitas.

Ne tik mokslas, bet ir savęs pažinimas

Geografų tarpe dažnai apie kraštovaizdžio tyrimų praktiką kalbama kaip apie ypatingą studijų prisiminimą. Studentų teigimu, beveik mėnesį nagrinėjant Balsių kaimo apylinkes bei ledyno ir Virvytės suformuotą reljefą, prie geografui įprasto susižavėjimo aplinkos grožiu prisidėjo ir gilesnis gamtos procesų ir dėsningumų pažinimas. „Teorinių paskaitų metu daug girdėjome apie kraštovaizdžio kompleksiškumą, o dirbdami laukuose supratome, kiek žinių turi aprėpti geografas, norėdamas įsigilinti į teritorijos kraštovaizdį ir jo raidą. Laukuose tapo įprasta įsižiūrėti į kiekvieną kraštovaizdžio komponentą – nuo dirvožemio, reljefo iki augalijos ar antropogeninių elementų, o sąsajų tarp šių komponentų atradimas leido įgyti žavų ir naudingą sisteminį požiūrį į mus supančią aplinką. <…> Praktikos metu stengėmės perprasti ne tik gamtos procesų paliktus pėdsakus, bet ir dar kartą įsitikinome žmogaus gebėjimu keisti kraštovaizdį, upės režimą, dirvožemio savybes. Matydami tai, tikime, kad didelis kompleksinių žinių bagažas leis prisidėti prie kylančių problemų sprendimo ateityje“ – pasakojo antrakursė Elzė Buslavičiūtė.

Be to, studentai džiaugėsi ne tik įvairialype moksline patirtimi, bet ir socialiniais įgūdžiais bei gilesniais tarpusavio ryšiais. Studentės Rūtos Česnulevičiūtės teigimu, „praktika suteikė ne tik mokslinės patirties, bet ir gilesnę pažintį su kurso draugais, dėstytojais bei pačiu savimi. Išmokome komandiškai dirbti, padėti vienas kitam, nenusiminti, kai nesiseka, o priimti tai, kaip galimybę tobulėti. Buvo gera surasti bendraminčių, diskutuoti, vis labiau pažinti dėstytojus ir savo kurso draugus, kuriuos po šios patirties drąsiai galime vadinti šeima. Charizmatiškų dėstytojų pasakojimai, perduotos žinios bei pamokos įkvėpė judėti pirmyn, semtis patirties, pažinti bei kurti vis gilesnį ryšį su mus supančia aplinka.“