„Šiandien verslo veikimas ir žmonių socialinis gyvenimas yra pagrįstas gerais santykiais ir pasitikėjimu. Komunikacija – veikla, kuri leidžia tą pasitikėjimą įgyti“, – įsitikinęs Turibos universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas Andris Petersonas.

VU Komunikacijos fakultete Latvijos ryšių su visuomene specialistų sąjungos narys, Baltijos ryšių su visuomene apdovanojimų komisijos narys skaitė paskaitų ciklą „Ryšių su visuomene veiklos tyrimai“. A. Petersonas papasakojo apie vis didėjančią komunikacijos svarbą, komunikacijos specialistų studijas, išsakė savo lūkesčius dėl naujos VU Komunikacijos fakulteto ir Turibos universitetų steigiamos tarptautinės vasaros mokyklos.

Kaip keitėsi komunikacijos reikšmė Baltijos šalyse ir kokias tendencijas pastebite?

Pastaruosius 25 metus dirbu šioje srityje ir galiu patvirtinti, kad ir anksčiau mes nuolat kalbėdavome apie komunikacijos reikšmę ir neišnaudojamas jos galimybes, o dabar komunikacija įgyja vis svarbesnį ir ryškesnį vaidmenį verslo, politikos, nevyriausybiniuose sektoriuose. Tai galima pastebėti visose trijose Baltijos valstybėse: per šį laikotarpį išaugome pranešimų žiniasklaidai rašymą kaip pagrindinę komunikacijos veiklą ir perėjome prie konsultavimo, lėšų rinkimo ar projektų rašymo, dirbame su darbo atmosfera įvairiose kompanijose, ieškome darbuotojų tarpusavio supratimo.

Esu vienas iš Baltijos ryšių su visuomene apdovanojimų komisijos narių, taigi pasakysiu, kad komunikacijos kampanijos Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje yra labai panašios. Skirtumai tarp Baltijos šalių ir likusio pasaulio taip pat nedideli. Mano nuomone, tai galėjo lemti įvairių tarptautinių kompanijų kūrimasis šiose šalyse: jos pasirūpina kompetentingu personalu, turi aiškiai apibrėžtas taisykles ir reikalavimus, kaip komunikacija turi vykti.

Kokios nuolatinio komunikacijos lauko augimo priežastys?

Šiandieninė komunikacijos rinka yra perpildyta, taigi pasižymi dideliu triukšmu – nenaudingos ir nevertingos informacijos srautu: auditorija yra pavargusi nuo žinių, vengia jų, nes visi jai nori kažką pranešti ir kažką parduoti. Augant triukšmo lygiui, auga ir komunikatoriaus vaidmuo, nes norint įgyvendinti savo tikslą reikia turėti tam tikrų įrankių ir gerai juos valdyti. Galime būti labai geri žmonės ar dirbti nuostabioje kompanijoje, tačiau nesupažindinę su savo istorija tikslinės auditorijos liksime nežinomi ir tai tikrai turės įtakos klientų ar naudingų sandorių skaičiui.

Iš dalies prie to prisidėjo ir naujosios technologijos. Kaip tvirtino medijų teoretikas Marshalas McLuhanas, jos nulėmė informacijos perdavimo ir komunikavimo būdus. Tarkime, pirmasis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas George‘as Washingtonas kartą garsiai pasvarstė, kad seniai yra gavęs žinių iš JAV politikos veikėjo ir rašytojo Benjamino Franklino, ir nusprendė jam parašyti laišką. Tuo tarpu dabar akimirksniu galime pasiekti reikalingą žmogų. Mūsų žinutė per sekundę ar per kelias valandas pasieks adresatą, juk esame prisijungę prie komunikacinių tinklų 24 valandas per parą ir septynias dienas per savaitę.

Kaip didėjantys informacijos srautai ir įpareigojimas nuolat komunikuoti veikia visuomenę?

Paprastai žmonės turi teisę pasirinkti komunikacijos būdus, laiką ir vietą, jie turi prioritetus. Gali būti, kad minioje stovintis žmogus naršo interneto portaluose arba susirašinėja su seniai matytu draugu, gyvenančiu kitoje pasaulio pusėje, ir visai nekreipia dėmesio į greta stovinčiuosius. Skambinti pavojaus varpais čia nereikia, nes bendravimo būdo pasirinkimas yra asmeninis reikalas.

Užsiminėte, kad komunikacijos laukai Baltijos šalyse ir išsivysčiusiose pasaulio šalyse yra panašūs. Kaip įvertintumėte švietimo sistemas?

Visus universitetus Latvijoje galima suskirstyti į dvi grupes: dalis universitetų akcentuoja praktinius studentų gebėjimus, kita – akademinius. Turibos universitetas, kuriame dirbu, smarkiai orientuotas į praktinius gebėjimus. Duodami studentams daug praktinių užduočių ir turėdami daug partnerių, mes galime pasiūlyti puikias sąlygas atlikti praktikas įvairiose organizacijose, institucijose ar verslo įmonėse. Tokią galimybę studentams siūlome jau po pirmųjų studijų metų.

Lygindamas, kuo panašios įvairių pasaulio universitetų studijos, pasakysiu, kad kiekvienos studijų programos aprašyme yra nurodyta, kokių žinių, įgūdžių ir kompetencijų studentai įgis. Įgūdžiai dalijami į bendruosius tarpasmeninius ar socialinius ir konkrečiuosius darbo įgūdžius. Komunikacijos moksluose tarpasmeninių ir socialinių įgūdžių svarba nepaneigiama, nes tokios savybės kaip pašaukimas, empatija, gebėjimas suprasti kito poziciją leidžia žmogui efektyviai komunikuoti ir siekti užsibrėžto tikslo. Visos šios savybės padeda atlikti darbus, kuriems reikalingi konkretieji įgūdžiai (parašyti straipsnį, nufotografuoti žmogaus portretą, suredaguoti garso įrašą). Visos švietimo įstaigos atsakingos už puikų šių gebėjimų išugdymą taip, kad žmogus galėtų dirbti ir būti visavertis komandos narys. Tiesa, anksčiau buvo akcentuojami konkretieji darbiniai gebėjimai, dabar linkstama į kitą pusę.

Kokius esate pastebėjęs ugdymo sistemų skirtumus?

Aukštojo mokslo sistema Europos Sąjungoje veikia pagal ES lygiu nustatytas taisykles: reikalaujama užtikrinti tam tikrą kokybę, vyrauja panaši studijų programų akreditacijos sistema, iš dėstytojų ir studentų įvairiose valstybėse reikalaujama panašių žinių ir įgūdžių.

Jei palyginsime mūsų studijas su JAV vykdomomis, skirtumų rasime. Pastebėjau, kad dėl gilias tradicijas turinčios laisvosios rinkos aplinkos JAV dėstytojai ir studentai yra daug aktyvesni. Pirmosios žinios apie konkurenciją juos pasiekia jau vaikų darželyje, dėl to jie kitaip suvokia save, savo galimybes ir erdvę, kurioje egzistuoja. Studentai dažnai labai smarkiai orientuoti į tikslą, mato universiteto naudą, jo prasmę ir įgytų žinių panaudojimo būdus. Aišku, už tai jie moka labai daug pinigų. Vokietijoje, kur teko dėstyti, studentai panašūs į amerikiečius. Jie pragmatiški, jaučia konkurenciją, tačiau yra draugiškesni nei amerikiečiai, kurie savo kolegas laiko būsimais konkurentais.

Bandydami paskatinti konkurencingumą ir ryžtą siekti pačių geriausių rezultatų, savo studentams suteikiame galimybę bendradarbiauti su universitetų partneriais ir megzti naujas pažintis jau studijų metu. Studentai įvairioms organizacijoms padeda analizuoti žiniasklaidos rinką, atlieka kitus skubius darbus, už kuriuos paprastai jiems mokama.

Kaip apibrėžtumėte gerą komunikatorių?

Geras komunikatorius pasižymi analitiniu mąstymu, geba išsikelti tikslus ir atrasti puikų ryšį su auditorija, be to, jis turi būti ekspertas vienoje srityje ir išmanyti daug kitų sričių. Dažnai juokais apie profesorius sakoma: jie šiek tiek žino apie viską ir labai giliai išmano vieną sritį.

Buvęs Tarptautinės ryšių su visuomene asociacijos prezidentas Goranas Sjobergas man kartą išsakė savąją komunikatoriaus sampratą: „Jis yra kaip laidas, kuris prijungia prietaisą prie energijos šaltinio, žodynas, kuris paprastais žodžiais apibūdina vykstančius reiškinius ar rodomus objektus, kompasas, nurodantis judėjimo kryptį kompanijai ar individui, ir žiūronai, kurie leidžia matyti ne tik žmones greta, bet ir jų visumą.“ Tai – puikus ryšių su visuomene specialisto apibrėžimas.

Vilniaus ir Turibos universitetai žada bendradarbiauti steigdami tarptautinę vasaros mokyklą. Ko iš jos tikitės?

Kol kas tai gana neryški idėja, ją dar plėtojame. Pasakyti, ar tai bus vasaros, ar žiemos mokykla, dar negalime, be to, norėtume, kad partnerių daugėtų ir prie mūsų universitetų prisidėtų dar viena aukštoji mokykla.

Tikiu, kad ši mokykla bus vertinga abiem universitetams, kurių partnerystė gimė ne tik iš asmeninių ryšių tvirtumo, bet ir iš panašių mokyklų tikslų: savo studentams siekiame suteikti ne tik geriausių žinių, įgūdžių, kompetencijų, bet ir tarptautinės patirties. Svarbu, kad tai būtų visai kitokia patirtis, nei įgyjama mainų programos ERASMUS+ metu. Reikšminga yra ir tai, kad universitetai veikia valstybėse, kurių ekonomika ir socialinės sistemos yra panašios.

Planuojame, kad mokykloje bus skaitomos paskaitos, kurių medžiagą bus galima įtvirtinti atliekant praktinius darbus. Tikiuosi, kad universitetai pasidalys ne tik žiniomis, patirtimi, bet ir partneriais: Vilniaus universiteto studentai, atkeliavę į Turibos universitetą, tikrai galės prisidėti prie universitete vykdomų projektų ir susipažinti su didžiausiais Latvijos žiniasklaidos koncernais, ryšių su visuomene įmonėmis.

Lankydamiesi Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete taip pat daug dėmesio skyrėme praktinėms žinioms įtvirtinti. Matyti, kad paskaitų metodika pasiteisina, nes studentai palaikė ją, kėlė ir teorinius, ir praktinius klausimus, drauge atlikome labai daug užduočių, kurios bus naudingos jų studijoms ir būsimam darbui. Tikiu, kad studentai steigiamoje mokykloje pasisems naujų idėjų.