Visi testai, tarpiniai ir baigiamieji atsiskaitymai vyksta ne auditorijoje, o studentui patogiu laiku. Prie kiekvienos užduoties pridedama instrukcija, kaip ją atlikti, ir savaime suprantama, kad ją reikia atlikti per numatytą laiką, naudojantis tik leistina informacija ir nesikonsultuojant su kitais studentais. Skamba neįtikėtinai? Taip yra Kalifornijos technologijos institute, kuris patenka į geriausiųjų pasaulio universitetų dešimtuką.
Kitoks požiūris į akademinį sąžiningumą
Akademinio sąžiningumo principas neturėtų būti tik viena iš daugelio taisyklių, taikomų akademinės bendruomenės nariams. Šio principo vertybinė plotmė, nuo kurios nemažai priklauso ir institucijos akademinės kultūros lygis, gali persmelkti visas akademinės bendruomenės gyvenimo sritis tik būdama pripažįstama kiekvieno bendruomenės nario.
Geriausiuose pasaulio universitetuose akademinis sąžiningumas yra pristatomas kaip vertybinis elgesio matas, akademinės bendruomenės meistriškumo garantas, o ne sankcijomis užtikrinta taisyklė, kurios privaloma laikytis. Pavyzdžiui, Oksfordo universitetas skatina savo akademinės bendruomenės narius būti sąžiningus, nes tik tai gali atnešti aukščiausio lygio darbo rezultatus. Jau minėtame Kalifornijos technologijos institute akademinis sąžiningumas siejamas su sąžininga konkurencija, pabrėžiama, kad šia nuostata siekiama ne vien išvengti akademinio nesąžiningumo atvejų, bet ir sukurti pasitikėjimu grįstus akademinės bendruomenės santykius ir kartu ugdyti kiekvieno laisvę elgtis atsakingai.
Tačiau Lietuvos valstybiniuose universitetuose situacija iš esmės skiriasi – akademinio sąžiningumo principą galima aptikti tik aukštosios mokyklos dokumentuose, nė vienas universitetas neišskiria akademinio sąžiningumo politikos nuostatų kaip atskiros ir reikalingos papildomai pateikti informacijos.
Kodėl studentai sukčiauja?
Vienas sunkiausių dalykų įstojus į aukštąją mokyklą – prisitaikyti prie jos kultūros ir nustatytų taisyklių. Tai ypač opi problema Lietuvoje, nes nesąžiningumas yra labai paplitęs mokyklose. Bet studentai elgiasi nesąžiningai dėl įvairių priežasčių: tai nemokėjimas planuoti savo laiko, neproporcingai didelis darbo krūvis, būtinybė gauti gerą pažymį, ypač kai akademiniai rezultatai lemia, ar reikės mokėti už studijas, suvokimas, kad nesąžiningumas yra toleruotinas. Šios priežastys dažniausios tarp studentų, kurie sąmoningai nusprendžia elgtis nesąžiningai.
Kita medalio pusė – kai dalis studentų nežino, kad pasielgė nesąžiningai, arba tiesiog „apgauna save“. Tai atvejai, kai studentai (dažniausiai rašydami rašto darbus) nesuvokia, kad pasinaudojo kito asmens idėja ir pasielgė nesąžiningai. Be to, dalis studentų nesąžiningai pasielgia netyčia, nes nėra tinkamai supažindinti su akademinės etikos standartais, citavimo reikalavimais ir metodiniais rašto darbo rengimo nurodymais. Lietuvos aukštosiose mokyklose skiriama labai mažai dėmesio siekiant supažindinti studentus su visais šiais dalykais.
Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad smarkiai įsišaknijusi nuostata, jog studentai sukčiauja norėdami gauti geresnius pažymius, yra tik iš dalies teisinga, nes daugeliu sukčiavimo atvejų galime rasti „paslėptų“ sukčiavimo priežasčių, kurias lemia kitos edukacinės problemos arba tiesiog paprasto supažindinimo su egzistuojančiomis taisyklėmis stoka.
Akademinis sąžiningumas – bendro darbo vaisius
Už akademinės kultūros palaikymą yra atsakingi ir studentai, ir dėstytojai, ir aukštosios mokyklos administracija. Dažnai užsienio universitetuose yra atskiri administracijos padaliniai, kurių tikslas – suteikti akademinę pagalbą dėstytojams ir studentams. Paprastai jie yra atsakingi už akademinio sąžiningumo gidų rengimą, ne tik padeda užtikrinti tinkamą akademinio raštingumo lygį ir akademinės veiklos efektyvumą, bet ir rengia akademinio sąžiningumo patarimus dėstytojams ir studentams, atlieka apklausas apie akademinės etikos nuostatų įgyvendinimą. Lietuvos aukštosiose mokyklose galima aptikti tik atskiras ir ne visuomet efektyviai funkcionuojančias sistemos dalis.
Akademinės kultūros diegimas negali būti atsietas nuo aktyvaus akademinio personalo indėlio, kadangi vienas svarbiausių studijų tikslų, be žinių perteikimo, yra studentus išmokyti ir tos studijų srities akademinės veiklos normų ir etinių taisyklių. Labai svarbu, kad studijų procese būtų naudojami modernūs mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai, kurie leistų sumažinti nesąžiningo elgesio atvejų. Vienas iš tokių metodų, kuris darosi vis populiaresnis ir Lietuvos aukštosiose mokyklose – „atviros knygos“ metodas, kai atsiskaitymo metu studentams leidžiama naudotis visa jų turima medžiaga. Pagrindinis metodo privalumas – atsiskaitymo užduotys yra tokios, kad studentas tik gerai išmanydamas ir suprasdamas dalyką gali jas išspręsti, paprasto teksto perskaitymo nepakanka.
8 rekomendacijos Lietuvos aukštosioms mokykloms
1. Aiškiai apsibrėžti, detalizuoti ir viešai paskelbti akademinio sąžiningumo politikos nuostatas.
Šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose akademinės etikos standartai yra įtvirtinami tik dokumentuose, laikytis šių principų yra skatinama grasinant bausmėmis. Remiantis geriausių pasaulio universitetų praktika, būtina didinti akademinės bendruomenės informavimą ir švietimą akademinės etikos klausimais.
2. Plėsti sankcijų už akademinės etikos pažeidimus sąrašą ir detalizuoti veikas, kurios laikomos akademiniu nesąžiningumu.
Šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose yra numatytas labai ribotas skaičius sankcijų ir vos kelios veikos apibūdinamos kaip nesąžiningos. Dažnai akademinio nesąžiningumo atvejai būna nestandartiniai, todėl būtina plėsti šią sritį ir diferencijuoti galimas sankcijas pagal pažeidimus.
3. Sukurti pranešimo apie nusižengimus mechanizmą, kuris būtų aiškus, skaidrus, efektyvus ir veiksmingas.
Būtina aukštosiose mokyklose užtikrinti galimybę pranešti apie akademinio nesąžiningumo atvejus. Apie tokią galimybę visa akademinė bendruomenė turi žinoti iš anksto, ir šis mechanizmas privalo apsaugoti visų asmenų interesus.
4. Įsteigti universitete atskirą padalinį, atsakingą už akademinę pagalbą, arba šią funkciją pavesti universitete jau egzistuojančiam administraciniam padaliniui.
Remiantis geriausių pasaulio universitetų praktika, tokie padaliniai yra atsakingi už akademinio ir mokslinio raštingumo ir tyrimų tobulinimą, akademinės ir tyrimų politikos įgyvendinimą. Jie sudaro įvairius metodinius nurodymus ir patarimų rinkinius, teikia metodinę pagalbą mokslininkams, dėstytojams, studentams, renka duomenis apie akademinės etikos nuostatų laikymąsi ir šios sistemos efektyvumą.
5. Sudaryti patarimų rinkinius arba vadovus studentams ir dėstytojams akademinio sąžiningumo tema.
Vadovuose studentams pristatoma akademinio sąžiningumo politika ir jos vaidmuo universitete, apibrėžiami draudžiami veiksmai, pateikiami patarimai, kaip jų išvengti, bendrosios akademinio raštingumo taisyklės, testai pasitikrinimui, sankcijos ir pažeidimų nagrinėjimo procesas, bendrosios akademinio raštingumo taisyklės. Vadovuose dėstytojams pateikiami įvairūs akademinio nesąžiningumo prevencijos būdai didaktikos, studentų darbo ir žinių patikrinimų organizavimo, supažindinimo su pagrindiniais principais srityse, patarimai, kaip elgtis nustačius akademinio nesąžiningumo atvejį, supažindinama su šių atvejų nagrinėjimo procedūra.
6. Bendradarbiaujant su studentų savivaldomis periodiškai atlikti akademinės etikos sistemos veiksmingumo tyrimus, vertinti akademinio nesąžiningumo atvejų statistiką.
Tai sudarytų prielaidas vertinti įgyvendinamų akademinio nesąžiningumo prevencijos priemonių efektyvumą, atsižvelgiant į rezultatus tobulinti sistemą ir priemones.
7. Išplėsti akademinio sąžiningumo deklaracijų taikymą.
Šiuo metu Lietuvos universitetuose studentai akademinio sąžiningumo (darbo originalumo) deklaracijas turi pateikti tik prie baigiamojo darbo, kai kuriose aukštosiose mokyklose toks pat reikalavimas taikomas kursiniams darbams, nors geriausiuose pasaulio universitetuose ši deklaracija taikoma daug plačiau – pasirašoma prie visų rašto darbų ir egzaminų.
Publikacija parengta remiantis VU SA kartu su Vilniaus universitetu atlikta geriausių pasaulio universitetų veiklų, skatinančių akademinį sąžiningumą, apžvalga „Akademinio nesąžiningumo problema aukštajame moksle: užsienio patirtis sprendimams Lietuvoje“, kurios parengimą finansavo Švietimo ir mokslo ministerija.
Apžvalgoje nagrinėti 5 JAV (Kalifornijos technologijos institutas, Masačiusetso technologijos institutas, Harvardo, Prinstono ir Čikagos universitetai), 5 D. Britanijos (Oksfordo, Kembridžo, Edinburgo universitetai, Londono karališkasis koledžas ir Londono universiteto koledžas) ir 5 kitų valstybių universitetai (Šveicarijos federalinis technologijos institutas Ciuriche, Kanados Toronto ir Makgilio universitetai, Australijos Melburno ir Japonijos Tokijo universitetai). Apžvalgą galite rasti: https://vusa.lt/uploads/user/files/naujienoms/akademinis_saziningumas._uzsienio_patirtis_sprendimams_lietuvoje.pdf.
Komentarų: 1
2014-02-10 11:57
.....Paprasciausia studentui leisti naudotis visa literatura ir paruosti normalias uzduotis, o ne paprasyti isvardinti n kazkieno tipu. Dabar yra tokiu “mokslininku”, kurie viena vadoveli visa gyvenima naudojo destymui, ji moka atminitinai ir galvoja, kad ten didziule ismintis.