Naujasis mokslo ir studijų įstatymas užtikrina proveržį aukštųjų mokyklų valdymo srityje, tačiau įstatyme įtvirtintos nuostatos, kuriomis atsiras galimybė reikšmingai trumpinti studijas, lems studijų kokybės prastėjimą ir universitetinio išsilavinimo devalvaciją, sako Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas.

Rektoriaus manymu, paties įstatymo negalima vertinti kaip esminio, pažangą lemsiančio teisės akto, kuris atvertų duris universitetams vykdyti aukščiausio lygio studijas, nors pozityvių aspektų jame ir yra. Pavyzdžiui, Seimo nario Juozo Bernatonio pasiūlyta ir įstatyme įtvirtinta nuostata, kad aukštojo mokslo institucijų tarybos yra strateginių reikalų valdymo organas, sprendžiantis strateginius universiteto plėtros klausimus.

„Tai pažangi nuostata, leisianti universitetus paversti dinamiškomis ir socialiai atsakingomis organizacijomis, kurios gali kryptingai įgyvendinti savo siekius. Džiugu, kad į įstatymą buvo perkelta dalis pasiteisinusių praktikų iš Vilniaus universiteto tarybos rinkimų tvarkos ir reikalavimų tarybos nariams – tai, kad taryba renkama bendruomenės, tarybos narių vietos apibrėžiamos pasitelkiant aukštosios mokyklos interesų analizę, tarybos nariais negali būti rektoriui pavaldūs asmenys“, – sakė prof. A. Žukauskas.

Vis dėlto Vilniaus universiteto rektorius kritiškai vertino įstatymu įtvirtintą galimybę trumpinti bakalauro studijas iki 3 metų, o magistrantūros – vos iki vienerių. Neaiški išlieka ir tvarka, pagal kurią bus sudaromos valstybės sutartys su aukštosiomis mokyklomis.

„Nuleista bakalauro ir magistrantūros studijų apimties riba atitinkamai iki 180 ir 60 kreditų vienareikšmiškai veda į tolesnį studijų kokybės prastėjimą ir aukštojo mokslo devalvavimą, ypač kai dėstytojų atlyginimai yra nekonkurencingi, stinga lėšų jų kvalifikacijai kelti. Be to, atsiranda rizika, kad mažesnė studijų trukmė bus naudojama vien rinkodaros tikslais. Esant dabartinei apverktinai aukštojo mokslo būklei, kai universitetų absolventus ir taip sunku kokybiškai parengti, studijų trumpinimas, švelniai tariant, mažai ką duos. Aprašytoms sutartims su aukštosiomis mokyklomis trūksta konkretumo dėl studijų ir mokslo kokybės – priimamų studentų pasiekimų, absolventų įsidarbinimo rodiklių, mokslinių darbų citavimo, tarptautinio pripažinimo ir kitų. Todėl šios įstatymo nuostatos gali būti įvairiai interpretuojamos ir negarantuoja esminio proveržio mokslo ir studijų kokybės srityje“, – teigė rektorius.

Birželio 29 d. Seimas priėmė naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymą, kuriuo nustatytas mokslo ir studijų valstybinis reguliavimas, mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo, aukštojo mokslo institucijų valdymo, veiklos organizavimo ir priežiūros, finansavimo, turto valdymo principai, įtvirtinamas naujas studentų rotacijos mechanizmas.