Įvairių sričių mokslinių tyrimų potencialui sparčiai augant, neišvengiamai auga ir modernių priemonių bei patogios infrastruktūros poreikis. Siekiant šį poreikį patenkinti, Saulėtekio miestelyje veikiančią didžiausią ir moderniausią Lietuvoje mokslinių tyrimų bazę planuojama išplėsti – investuojant į modernius Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų bei Matematikos ir informatikos fakultetus, čia susiformuotų stambiausias Lietuvoje ir Baltijos šalyse gyvybės, fizinių ir technologijos mokslų branduolys.

Dėl šios investicijos poreikio ir svarbos įsitikinęs ir mokslininkas, biochemikas, „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius Algimantas Markauskas. Jo teigimu, tinkama infrastruktūra ir įvairių sričių mokslo sutelkimas vienoje vietoje ne tik motyvuos mokslininkus, sukurs geresnes sąlygas bendradarbiauti mokslui ir verslui, bet ir sudarys galimybes vykdyti pasaulinės reikšmės tyrimus.

Tinkama infrastruktūra – naujos galimybės ir motyvacija

A. Markausko teigimu, investicija į mokslą bei žinias ir investicijos į infrastruktūrą yra tiesiogiai susiję procesai, vienodai svarbūs siekiant visai Lietuvai aktualių strateginių tikslų – glaudesnio mokslo, studijų ir verslo bendradarbiavimo.

„Esu nustebintas teiginio, kad Chemijos ar Matematikos fakultetų atveju reikia investuoti ne į plytas, o tik į žinias. Mano nuomone, žinios yra turinys ir visų pirma reikia turėti indą, į kurį tą turinį dėti. Bet kuris su chemijos mokslu susijęs žmogus, ko gero, yra apsilankęs VU Chemijos fakultete ir žino, kad tai itin senos statybos pastatas, sunkiai galintis pritraukti jaunus žmones čia studijuoti. Tai tik vienas pavyzdžių, atkreipiančių dėmesį į būtent plytų – pastatų daromą įtaką“, – sako biochemikas.

Pasak „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinio direktoriaus, VU Gyvybės mokslų centras (GMC) yra geriausias pavyzdys, parodantis, kad tinkama infrastruktūra yra itin svarbi kuriant motyvuojančią bei konkurencingą aplinką ir siekiant tarptautinio bendradarbiavimo tikslų. A. Markausko teigimu, būtent modernus VU GMC lėmė EMBL (Europos molekulinės biotechnologijos laboratorijos) sprendimą įsteigti net šešias mokslines grupes Vilniuje.

„Nei buvusiame Biotechnologijos instituto pastate, nei Chemijos fakultete jos tikrai nebūtų įsteigtos, o bendrą pokytį prieš įkuriant GMC ir po to galiu palyginti ne iš nuogirdų – vien studentų motyvacija skiriasi kaip diena ir naktis. Taigi akivaizdu, kad plyta plytai nelygi, ir jeigu norime motyvuoti jaunus, gabius žmones nevažiuoti studijuoti į užsienį, o likti Lietuvoje, turime sukurti tam sąlygas. Mano galva, šis projektas ir taip per ilgai neįgauna tinkamo pagreičio“, – teigia A. Markauskas.

Tarpdiscipliniškumas mokslo centruose lemia didžiausius pasiekimus

A. Markausko teigimu, stebint perspektyvas mokslo lauke, jau ne pirmą dešimtmetį tarpdicipliniškumas tarp įvairių mokslo sričių yra aiškus prioritetas, nes būtent čia vyksta didžiausi proveržiai: „Pavyzdžiui, be chemijos nėra nei biotechnologijos, nei fizikos ir naujų lazerių taikymo sričių, nėra ir nanotechnologijų, ir maisto pramonės. Todėl vien chemijos įtraukimas į tą mokslo branduolį užtikrina glaudesnius tarpdisciplininius ryšius ir yra svarbiausias prioritetas.“

Pasak „Thermo Fisher Scientific Baltics“ vadovo, verslo įmonės neretai pačios ieško įvairių disciplinų mokslininkų ir buria juos į komandas, siekdamos įvykdyti įvairius projektus. Todėl vienas jungtinis centras ir mokslininkų telkinys ne tik paskatintų ir supaprastintų mokslo ir verslo bendradarbiavimo procesus, bet ir prisidėtų prie sklandesnės skirtingų disciplinų sąveikos.

„Svarbu ir tai, kad į šį branduolį įtraukiamas ir matematikos mokslas, kuris, buvo manoma, jau šimtus metų yra priekyje ir gerokai visus kitus aplenkęs. Biologijai perėjus į skaitmeninį formatą – atsiradus milžiniškiems genetinės informacijos kiekiams, paaiškėjo, jog matematikai yra kur pasitempti, kad galėtų tą informaciją tinkamai apdoroti. Todėl akivaizdu, kad reikia sukurti modernią jungtinę infrastruktūrą, kurią galėtume užpildyti žiniomis, nes bet kokiomis sąlygomis tikėtis pasaulinės reikšmės rezultatų tiesiog negalima“, – teigia A. Markauskas.

Anot biochemiko, potencialios ir didelį pritaikomumą versle turinčios mokslinių tyrimų sritys, tokios kaip lazeriai fizikoje, biotechnologijos, rodo gerus rezultatus ir tarptautinėje rinkoje dėl tinkamai organizuojamo sutelktumo ir plataus situacijos matymo, strategiškai plėtotų vizijų.

„Pasižvalgius į aplinkines šalis – Latviją, Estiją, Lenkiją – nė viena iš jų neturi tokios įmonės kaip „Thermo Fisher Scientific“. Nors tam yra daugybė priežasčių, bet viena svarbiausių yra ta, kad sugebėjome Lietuvoje sutelkti kritinę masę kompetentingų mokslininkų ir žinių biotechnologijoje, kurios virto tokiu dariniu. Prie to reikšmingai prisidėjo profesoriai, kurie dar giliame sovietmetyje matė perspektyvas ateityje daryti aukščiausio lygio tyrimus“, – sako įmonės vadovas.

Į priekį veda sukaupta patirtis ir žinios

Kalbant apie mokslo ir verslo ryšius, neretai investicijos į mokslą yra klaidingai suvokiamos kaip būtinos sėkmės garantas, turintis finansiškai atsipirkti per trumpą, kelerių metų laikotarpį, o šio tikslo nepasiekus, sukauptos žinios laikomos nevertingomis. A. Markausko teigimu, ne vien žinios, bet ir žmonių įgytos kompetencijos turėtų būti laikomos vertybe.

„Pusmečio projektas, neuždirbęs milijono, yra investicija į žmogų, kuris sukaupęs naujas žinias pritaikys jas kitame projekte ir uždirbs tą milijoną ir dar daugiau. Be to, svarbu suprasti, kad yra ir nesėkmingų projektų – kartais idėjos tiesiog nepasitvirtina. Moksle ir neigiamas rezultatas yra rezultatas, turintis vertę – kaip kitaip sužinoti, kad tuo keliu eiti nereikia ar kad idėja neturi prasmės. Patirtis yra vertė, kaip ir versle bankrotas nėra tragedija, tai yra išmoktos pamokos, po kurių galima iš naujo startuoti su trenksmu“, – teigia A. Markauskas.

Kaip sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdį A. Markauskas įvardija ilgalaikius ir nuolatinius „Thermo Fisher Scientific Baltics“ ir VU GMC projektus. Vienas tokių – „Mobilioji bioklasė“, kai VU studentai su įmonės specialistais lankosi regioninėse Lietuvos mokyklose ir leidžia mokiniams atlikti mokslinius eksperimentus su tikra moksline įranga. Be to, kasmet VU GMC rengiamos „Thermo Fisher Scientific“ mokslo dienos, kurių metu paprastai vyksta naujausios mokslinės įrangos paroda, dalyvauja ir ją sukūrę mokslininkai.

„Tuo metu organizuojamas ir labai platus mokslinių pranešimų ciklas apie naujausias technologines platformas, produktus. Tai sinergija, kai iš VU gauname vietą ir auditoriją, o mes surengiame tarsi mokslinę konferenciją, leidžiančią suburti mokslininkus iš visos Lietuvos.

Be to, esame įsteigę ir specialias stipendijas, suteikiame galimybę apie 30–40 VU studentų savo baigiamuosius darbus atlikti mūsų laboratorijose, kuriose jie naudojasi moderniausia įranga, reikiamais reagentais, turi labai profesionalius vadovus, todėl atlikti darbai būna labai aktualūs ir reikalingi“, – pasakoja A. Markauskas.

„Thermo Fisher Scientific“ prisideda ir prie VU studentų komandos, jau ne pirmą kartą nugalinčios didžiausiame tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“, veiklos. Šiemet ši komanda jau antrą kartą laimėjo absoliučiai geriausios komandos prizą, nors konkurse ir dalyvauja komandos iš beveik 240 universitetų visame pasaulyje. Įmonė aprūpina komandą eksperimentams reikalingais reagentais, gaminamais Vilniuje, padeda įgyvendinti ir kitus visuomenės edukacijai skirtus komandos projektus.

„Esu priblokštas ir šių metu laimėjimo, tai aukščiausi pasiekimai, mūsų studentai aplenkia tokius universitetus kaip Harvardas, Oksfordas ir kitus. Ir vėlgi – visa tai pavyksta, nes jie turi puikių mentorių – prof. Rolandą Meškį, prof. Virginijų Šikšnį, gauna reikalingą finansinę paramą, o galiausiai – reikalingų kompetencijų ir motyvacijos dar nuo ankstesnių pasiekimų. O kai yra visos šios sudedamosios – viskas įmanoma net ir tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva“, – teigia A. Markauskas.