Balandžio pabaigoje VU Kauno humanitarinio fakulteto (KHF) Sociokultūrinių tyrimų centras bei Verslo ekonomikos ir vadybos katedra pakvietė į respublikinę mokslinę konferenciją „Darnus Lietuvos vystymasis“. Konferencijoje įvairių sričių pranešimus skaitę mokslininkai ieškojo problemų, pasiūlė jų sprendimo būdų ir skatino diskusijas. Plačiau apie VU KHF mokslinę veiklą kalbėjomės su Sociokultūrinių tyrimų centro direktore prof. dr. Gabija Bankauskaite-Sereikiene.
.
Svarbiausia – skaidrumas
Pirmoji pranešimą, tarsi įvadą į visą konferenciją, skaitė konferencijos mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. Dalia Štreimikienė. Pasak jos, darnus vystymasis apima daug sričių, todėl pranešimų temos gali būti labai įvairios. Jai pritarė ir sveikinimo žodį tarusi Sociokultūrinių tyrimų centro direktorė prof. dr. Gabija Bankauskaitė-Sereikienė: apibūdindama darnaus vystymosi temos platumą, juokais uždavė klausimą „Kaip darniai sugyventi sode su sraigėmis?“ Prof. dr. D. Štreimikienė teigė, kad darniam šalies vystymuisi trukdo pagrindinės strategijos nebuvimas: „Mano pasiūlymas – turėti vieną, bazinę, darnaus vystymosi strategiją, tačiau to negalima pakeisti, nes neleidžia ES įstatai.“
Pagrindinis darnaus Lietuvos vystymosi strategijos tikslas, pasak pranešėjos, palaikyti ir skatinti veiksmus, siekiant užtikrinti pastovų gyvenimo kokybės gerėjimą visoms kartoms, sukuriant darnias visuomenes, galinčias išteklius naudoti taupiai. Prof. dr. D. Štreimikienės pranešimas paskatino auditorijos diskusijas apie atominės energetikos bei skalūnų dujų klausimus. Paklausta apie atominės elektrinės svarbą, ji teigė, jog svarbiau už energetikos plėtrą yra išteklių taupymas: „Mano požiūriu, atominė – nereikalinga. Tai yra dramblys porceliano parduotuvėje. Tokiai mažai šaliai tokie objektai netinka.“ Kalbėdama apie skalūnų dujas, ji nebuvo tokia kategoriška, tačiau teigė, kad svarbiausia – skaidrumas.
Susilieja skirtingų mokslų sritys
Prof. dr. G. Bankauskaitė-Sereikienė teigė, jog mokslinė veikla pirmiausia yra svarbi studijų kokybei: „Be stiprių mokslinių tyrimų, projektų – nebus ir kokybiškų studijų. Dėstytojai tai, ką pristato konferencijose, ką naujausio atranda, kas yra įdomu, perkelia ir į studijų procesą, o tai yra kokybė.“
Respublikinė konferencija „Darnus Lietuvos vystymasis“ – vienas iš daugelio VU KHF mokslinių renginių. Nors fakultetas humanitarinis, tačiau nuo pat jo įkūrimo čia derinamos trijų – socialinių, humanitarinių ir fizinių, tai yra, informatikos, – mokslų sritys. „Viena vertus, tokia dermė yra keistoka. Kita vertus, tai yra mūsų fakulteto pranašumas, nes mums leidžia dirbti kartu, katedroms – bendradarbiauti, rengti tarpdalykines studijas ir tarpdalykinius mokslinius projektus“, – teigė prof. dr. G. Bankauskaitė-Sereikienė. Vienas iš pavyzdžių, kaip susilieja skirtingos mokslų sritys, – Informatikos katedroje tiriami kalbos dalykai.
Matant, kad reikia bendradarbiavimo centro, buvo įkurtas Sociokultūrinių tyrimų institutas, kuris sėkmingai gyvavo porą metų ir derino visas tris mokslų sritis. Vėliau šis institutas buvo perorganizuotas į Sociokultūrinių tyrimų centrą. Dabar šis centras rūpinasi ir fakulteto mokslinių žurnalų, kuriuose atsiskleidžia tarpdalykiškumas, katedrų bendradarbiavimas, aprašomos konferencijos, tyrimai ir moksliniai seminarai, leidimu.
Tokių žurnalų yra du: humanitarinis, du kartus per metus išeinantis „Respectus Philologicus“, kuris yra leidžiamas lietuvių, lenkų, rusų ir anglų kalbomis kartu su Jano Kochanovskio universitetu Kielcuose, ir socialinių mokslų žurnalas anglų kalba „Transformations in Business & Economics“.
Po konferencijos „Darnus Lietuvos vystymasis“ turėtų pasirodyti atskiras, jai skirtas leidinys.
Komentarų nėra. Būk pirmas!