Petras Auštrevičius, Lietuvos Respublikos Seimo narys, Seimo Pirmininko pavaduotojas, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Alumni draugijos tarybos pirmininkas , teigia, kad jo pozicija yra palanki Vilniaus universitetui, kaip institucijai, turinčiai išskirtinę svarbą šalies universitetinei kultūrai, Lietuvos švietimo ir mokslo raidai. „Aš manau, kad LR Seimas turi atsižvelgti į šituos veiksnius, juolab tvirtindamas Vilniaus universiteto Statutą įstatymu,“ – sako Seimo narys.
Kaip manote, kas yra tvirčiausias universitetų autonomijos pagrindas ir šaltinis?
Aukštųjų mokyklų autonomijos statusas turi būti ne tik teisiškai įtvirtintas ir garantuotas dalykas, bet ir praktiniais veiksmais įgyvendinamas dokumentas. Gyvenime tenka susidurti su savotišku dualizmu, kuomet teisinė bazė tai garantuoja, tačiau praktiniais veiksmais, tiek vyriausybės institucijos, pavyzdžiui ir garantuodamos finansavimą, ir atitinkamai reglamentuodamos tam tikrus mokymo proceso reikalus, linkusios peržengti tą labai jautrią, bet labai svarbią autonomijos klausimams liniją, tai, aš manau, du labai svarbūs mano pamineti dalykai ir nei vieno iš jų neišskirčiau .
Kaip jūs manote, kur yra šių nesibaigiančių diskusijų dėl universiteto autonomijos esmė? Kodėl nevienareikšmiškai reaguojama į universiteto autonomijos klausimą, į jo Statuto, kaip įstatymo, priėmimą?
Yra keletas svarbių priežasčių. Viena reikia pripažinti – Lietuvoje tebekinta ir iki galo nesusiklosto valstybės valdymo ir vykdomosios valdžios modelis. Ir laikas nuo laiko atsiranda tendencijos, kurios logiškai kelia nuogąstavimų ir, manyčiau, pagrįstų abejonių iš akademinės pusės. Iš kitos pusės, mes vis dar neatrandame idealaus švietimo modelio, o tai iškelia ir autonomijos gerbimo ir jos laikymosi tradicijų. Reikia pripažinti, kad dažni kardinalūs pokyčiai keičia kai kuriuos galios centrus ir klostosi vis nauja valdymo sistema, todėl reformų laikotarpiu kartais pagrįstai, kartais ne, girdime vienas ar kitas diskusijas. Manau, kad reformų laikotarpis neišvengiamai ateis į pabaigą ir optimalaus modelio atsiradimas, laikantis europinės praktikos, leis nuraminti tiek aistras ir norą kaitalioti .
Yra dalykų, kurie gyvenime yra būtent išskirtiniai.
Žinant Vilniaus universiteto istoriją, kiek Vilniaus universitetas davė Lietuvos valstybei ir jos visuomenei , istorijai ir kultūrai, kokią svarbią simbolinę reikšmę jis turi, aš manau, kad mes neįžeisime ir neignoruosime kitų universitetinių mokymo įstaigų, suteikdami tam tikrą pagrįstą istorinį išskirtinumą Vilniaus universitetui.
Todėl aš esu už įstatyminę statuto įtvirtinimo formą.
Komentarų: 1
2013-03-26 21:30
juknaKazkaip vis diskutuojama ne apie tai, KAS yra tame statute, o KOKS jo statusas (istatymas ar nutarimas). Kol kas nemaciau kritisko PATIES VU statutu (projekto) svarstymo. Autonomija kam? Iki kurio lygio? Tik VU vadovybei, ar gal ir fakultetams? Pvz., Statuto projekte gi numatyta, kad VU rektorius (is esmes), ne fakultetu tarybos, renka dekanus. Ir pan. Tad autonomija feodalams – vasalams (fakultetams, mokslininkams) jos nereikia? Is visos sios grandines:
LT valdzia –> VU vadovybe –> Fakultetai –> mokslininkai
apie “autonmija” snekama tik pirmam “–>”. Tad sekantys “–>” gali likti autokratiski?
Mokslo laisve tai nera valdzios (kad ir mokslo) laisve. Tai KIEKVIENO mokslinko laisve. Tad noretusi visgi sulaukti diskusiju apie PATI VU statuta, ne apie jo iteisinimo kelius.