Apie kaupimą būsimai pensijai ir pensijų fondus viešojoje erdvėje diskutuojama beveik nuolat. Ar verta darbingu laikotarpiu investuoti ir kaupti pensijai? Ar dalyvauti antroje pensijų pakopoje? O gal verčiau rinktis trečią pakopą ir  investuoti savarankiškai ar, pavyzdžiui, įsigyti kelis butus senamiestyje ir tikėtis, kad pakankamą pensiją užtikrins pajamos iš nuomos? Atsako Matematikos ir informatikos fakulteto Matematinės analizės katedros dr. Aldona Skučaitė.

Vienintelio atsakymo į šiuos klausimus nėra, nes neįmanoma numatyti daugybės svarbių veiksnių. Kiek palūkanų uždirbs investuoti pinigai? Kokia bus infliacija, kaip keisis prekių ir paslaugų kainos? Kiek dar metų vidutiniškai gyvensime išėję į pensiją? Ar, atėjus laikui gauti pensiją, bus ekonomikos pakilimas, ar nuosmukis? Tai tik keli nežinomieji, tikrovėje rizikų yra kur kas daugiau. Tad NIEKAS negali užtikrintai pasakyti, kaip ir kokiu būdu geriausia pasirūpinti būsima pensija. Geriausių rezultatų galima pasiekti tinkamai suderinus viešąją (Lietuvoje tai SODROS administruojama pensija) ir kaupimu (investavimu) pagrįstą pensijų sistemas.

Norintiems kaupti pensijai, tačiau dėl įvairių priežasčių negalintiems investuoti savų lėšų, likusių sumokėjus mokesčius, verta apsvarstyti galimybę dalyvauti antroje pensijų pakopoje. Šiuo atveju dalis pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, investuojamos į pasirinktą pensijų fondą [1]. Tačiau tada sumažės viešojo sektoriaus mokama pensija, tad, jei iki pensinio amžiaus liko nedaug laiko ir / ar Jūsų atlyginimas mažesnis nei vidutinis, realios naudos iš antros pakopos galite ir nepajusti arba net nukentėti finansiškai. Sprendimą, ar investuoti ir, jei taip, į kokį fondą, turėsite priimti patys. Jei vis dar svarstote arba jau apsisprendėte, tačiau nežinote, kokį pensijų fondą pasirinkti, pravers keletas bendrų taisyklių:

– Pabandykite realiai įvertinti būsimą atlyginimą. Ar Jūsų išsilavinimas leidžia tikėtis didesnio nei vidutinis uždarbio? O gal planuojate dirbti ne visą dieną, o likusį laiką skirti šeimai? Tai svarbu, nes įmokos į antros pakopos pensijų fondus kol kas yra nedidelės ir neaišku, ar – ir kiek – didės ateityje. Jei, tarkime, Jūsų atlyginimas (neatskaičius mokesčių) visada bus 3 000 Lt / mėn. [2], tai pervedant į pensijų fondus po 2,5 procento kas mėnesį, jei vidutinis metinis pajamingumas bus 5 procentai, per 40 metų sukaupta suma sudarys apie 111 000 Lt; jei kaupsite tik 20 metų – 61 000 Lt. Skaičiai gal ir atrodo neblogai, tačiau, ilgėjant gyvenimo trukmei, mėnesio pensijų išmoka gali būti ne ypač didelė [3]. Antra pakopa palankesnė tiems, kas uždirba ar tikisi uždirbti ateityje didesnį negu vidutinis atlyginimą.  

– Kai tik apsisprendžiate, nedelsdami pradėkite investuoti. Niekada nebus „per anksti“, geriausias laikas – tik pradėjus darbinę karjerą. Esant vidutiniam 5 procentų metiniam pajamingumui, investavimo laikotarpį sutrumpinus nuo 20 iki 10 metų (2 kartus), antruoju atveju reikėtų mokėti 2,6 karto didesnes įmokas tam, kad sukaupta suma abiem atvejais būtų tokia pati. Jei investavimo laikotarpį sutrumpintume nuo 40 iki 20 metų (t. y. irgi du kartus), kompensuoti trumpesnį laikotarpį padėtų tik 3,6 karto didesnės įmokos. Tad kuo ilgesnis investavimo laikotarpis, tuo geresnių rezultatų galima pasiekti net ir kai įmokos gana mažos. Be to, ilgesnis laikotarpis leis investuoti rizikingiau ir – greičiausiai – uždirbti daugiau.

– Didesnė investicijų grąža neišvengiamai siejama su didesne rizika. Praktikoje tai dažniausiai pasireiškia tuo, kad pakilimo laikotarpiu sparčiau didėjusios investicijos vertė recesijos laikotarpiu analogiškai mažėja greičiau. Tad renkantis, kur investuoti, svarbu ne tik pajamingumas, bet ir rizikingumas.

– Tai, kas buvo praeityje, vargu ar kartosis ateityje. Ankstesnių metų fondų rezultatai naudingi, kai norime įvertinti galimus verčių svyravimus, tačiau tai, kad paskutinius kelerius metus investicijų vertė kilo, nėra tolesnio didėjimo garantija. Dažniausiai pakilimų laikotarpius keičia nuosmukiai ir atvirkščiai. Svarbu ilgalaikė perspektyva, o ne trumpo laikotarpio augimas.

– Ar dar ilgai kris (kils) kainos? To tiksliai nežino niekas. O jei ir žino – vargu ar skubės dalytis tokia vertinga informacija su Jumis. Pensijų fondų valdytojai tam tikrais atvejais gali numatyti bendras tendencijas, tačiau niekas nėra apsaugotas nuo galimų (ypač trumpalaikių) nuostolių.

– Pradžioje galima pasikliauti pensijų fondų valdymo bendrovės pasiūlymu. Viena universalių taisyklių teigia, kad kuo ilgesniam laikotarpiui investuojame, tuo daugiau akcijų gali būti investicijų portfelyje. Dauguma pensijų fondus valdančių bendrovių gali pasiūlyti „standartinį“ Jūsų amžiaus žmogui tinkamą pensijų fondą. Jei neturite specialiųjų investavimo žinių, tai gali būti neblogas pasirinkimas.

– Siekite įgyti bent minimalių finansinių žinių. Skirtumas tarp „akcijos“ ir „obligacijos“ yra ne tai, kad pirmosios „rizikingos“, o antrosios – „saugios“. Tai greičiau antrinė savybė, nulemta kur kas svarbesnių skirtumų. Nors dauguma bendrovių gali parinkti pagal amžių tinkamiausią pensijų fondą, įgytos žinios padės tiek prižiūrint antros pakopos investijas, tiek vėliau – investuojant papildomai ar priimant kitus finansinius sprendimus.

– Pradedančiajam gali praversti „pirk ir laikyk“ strategija. Ji reiškia, kad renkantis pensijų fondą orientuojamasi į ilgalaikę perspektyvą ir, pasirinkus tinkamos investavimo rizikos fondą, ignoruojami trumpalaikiai svyravimai. Dažniausiai tai nėra idealus pasirinkimas, tačiau jei nesate profesionalus investuotojas, jis gali padėti išvengti nereikalingo blaškymosi tarp fondų kainų kritimo laikotarpiais.

– Periodiškai išsamiai susipažinkite su investavimo ataskaitomis. „Pirk ir laikyk“ ne tas pats, kas „Pirk, laikyk ir nesirūpink“. Nepatartina keisti fondą dėl trumpalaikių nuostolių, tačiau nuolat stebėti ir analizuoti informaciją būtina.

Apibendrinant, antros pakopos pensijų fondai nėra vienintelis idealus pakankamo pragyvenimo pensijoje garantas, tačiau jei ši galimybė naudojama tinkamai, gali tapti neblogu paramos šaltiniu. Žymus JAV investuotojas W. Bafetas (W. Buffett) yra pasakęs: „Verslo pasaulyje vaizdas pro galinio vaizdo veidrodį  dažniausiai būna aiškesnis nei pro priekinį langą.“ Ar pasirinkimas dalyvauti antroje pensijų pakopoje buvo sėkmingas, visiškai tikrai sužinosime tik tada, kai ateis laikas pensijai, t. y. tada, kai ką nors keisti bus per vėlu. Tad, jei įvertinę visas aplinkybes, pasirinkote antrą pensijų pakopą, noriu palinkėti sėkmės ir neišsigąsti kliūčių ilgame ir sudėtingame investavimo kelyje.

[1] 2013 metais investavimui skirta dalis sudarys 2,5 procento pajamų, apmokestinamų valstybinio socialinio draudimo mokesčiu.

[2] Vidutinis darbo užmokestis 2012 m. trečią ketvirtį buvo 2 171 Lt.

[3] Vertinant labai apytikriai, turint 110 000 Lt, „šiandien“ galima būtų tikėtis apie 500 Lt mėnesinės pensijos. Šis skaičius tik orientacinis.