Šiais metais Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Audrius Aidietis su savo komanda atliko jau keturias širdies operacijas Lietuvoje, kurių metu nereikėjo atverti krūtinės ląstos ir sustabdyti širdies. Ši operacija skirta širdies reumatu sergantiems žmonėms, kurių vožtuvo anga yra susiaurėjusi.
„Mitralinio vožtuvo anga turi būti 4–5 kvadratinių centimetrų, tačiau reumatu sergantiems žmonėms vožtuvo kraštai sulimpa. Kai anga sumažėja iki 1,5 kvadratinio centimetro ar mažiau, reikia operuoti. Mes praduriame šlaunies veną, tuomet pertvarą tarp prieširdžių ir su specialiu balionu prieiname prie dviburio vožtuvo. Vožtuvas tuo balionu išplečiamas, tampa pralaidus, kraujas tuomet gali netrukdomai tekėti iš kairiojo prieširdžio į kairįjį skilvelį“, – pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro direktorius prof. A. Aidietis.
Anot profesoriaus, labai svarbu šią operaciją atlikti laiku, kol nepažeisti kiti organai. Nesioperuojant išsiplečia kairysis prieširdis, padidėja spaudimas plaučių kraujagyslėse, o paskui ir dešinės širdies kamerose, dėl to vėliau išsivysto trivarčio vožtuvo nesandarumas. Spaudimas padidėja ir dešiniajame prieširdyje, kuris pradeda plėstis kartu su dešiniuoju skilveliu. Išsiplėtus kairiajam prieširdžiui, jis pradeda virpėti. Tuomet jo ausytėje per dvi paras gali susidaryti krešulys, o atitrūkęs 80 proc. atvejų jis nukeliauja į smegenis ir sukelia insultą. Tokių insultų padariniai dažniausiai būna liūdni: jie arba užmuša žmogų, arba padaro invalidu.
„Šiuo metu tarp gydytojų vyrauja tokia taktika, kad ligonis nukreipiamas operaciniam gydymui tik smarkiai sugadinus jam širdį ir kitus organus. Ši technologija leidžia laiku įsikišti. Delsimas kenkia kitų organų veiklai ir lemia komplikacijų išsivystymą“, – pasakoja prof. A. Aidietis.
Gydytojas teigia, kad dabar mirštamumas po tokių operacijų siekia 1–5 procentus, bet jeigu kardiochirurgai operuotų sveikesnius ligonius, mirštamumas būtų dar mažesnis.
Pasak prof. A. Aidiečio, pasaulyje tokia mitralinio vožtuvo perkateterinė balioninė komisurotomija pirmąkart atlikta 1984 m., Lietuvoje – 1993 m.: „Tik dabar mes subūrėme komandą, kurią sudaro ir chirurgai, ir echoskopuotojai, ir kardiologai. Mes galime su minimalia rizika įvesti balioną, išplėsti vožtuvą, kai dar prieširdis visai nedidelis, bet jau susiaurėjimas yra, ir nelaukti, kol jis bus 1 kvadratinio centimetro. Tuomet mes neleidžiame gadinti nei plaučių, nei širdies.“
Profesorius ir jo komanda nori, kad tokios operacijos būtų ne žygdarbiai, o taptų kasdienybe.
Komentarų: 1
2013-03-14 08:50
lileJei kiekvienos medicinos specialybės atstovai atsisakytų pasenusių metodų, būtų pasiektas didžiulis ekonominis efektas ir lietuviai galėtų kokybiškai gyventi 10 metų ilgiau, kaip mūsų artimiausi kaimynai skandinavai.
Persėskime iš zaporožiečių į švedišką Koniggsegg agera