Metų pradžioje tradiciškai domimės Vilniaus universiteto finansinėmis perspektyvomis. Tokios didelės įstaigos biudžeto sudarymas ir subalansavimas yra sudėtingas procesas, kuris užtrunka ne vieną mėnesį, tačiau šiandien administracijos reikalų prorektorius dr. Aleksas Pikturna ir finansų ir ekonomikos direktorius dr. Gintaras Binkauskas jau gali kalbėti apie tai, kokie šie finansiniai metais bus Universitetui. Jie galbūt ir neatneš didesnių staigmenų, tačiau nestokos ir naujovių.

Asignavimai didėja, išlaidos – taip pat

Pasak administracijos reikalų prorektoriaus dr. Alekso Pikturnos, šiemet, palyginti su praėjusių metų biudžetu, Vilniaus universiteto biudžetas šiek tiek išaugo. Universitetas numato gauti maždaug 7 proc. didesnius valstybės asignavimus nei pernai. „Tai yra geras ženklas. Pastebima, kad investicijoms skiriamų lėšų vis daugėja. Šiais metais senosios Universiteto bibliotekos renovacijai gauta 1 mln. litų. Taip pat 672 tūkst. litų – gerokai daugiau negu praėjusiais metais – gauta Botanikos sodo rekonstrukcijos projekto tęsimo darbams“, – pažymi A. Pikturna. Pasak jo, jau ketvirtus metus iš eilės didėja valstybės asignavimai studijoms (tai yra susiję su studijų krepšelių sistema). Šiandienis Vilniaus universiteto biudžetas, net be naujų studijų krepšelių, kuriuos gaus tik rudenį, jau yra 0,5 proc. didesnis nei visas 2012 metų biudžetas. A. Pikturnos prognozėmis, rudenį Vilniaus universitetas gali papildomai surinkti dar apie 8 mln. litų studijų krepšelių lėšų. Visa tai turėtų nuteikti optimistiškai, tačiau kol vienos biudžeto eilutės auga, kitos turi tendenciją mažėti.

Administracijos reikalų prorektoriaus teigimu, smarkiai yra sumažėjusios biudžeto lėšos, skirtos administravimo ir ūkio poreikiams. Labiausiai verčia nerimauti Vilniaus universiteto pastatų eksploatavimo išlaidos. Šiais metais jau visu pajėgumu pradeda veikti naujas Vilniaus universiteto bibliotekos pastatas – Mokslinės informacijos ir komunikacijos centras (MKIC). Džiaugsmą dėl jo atidarymo kiek temdo su tuo susijusios išlaidos. „MKIC veiklai mes negauname jokių papildomų valstybės biudžeto asignavimų. Pastato išlaikymui šiais metais yra suplanuota apie 2 mln. litų. Tas lėšas teko paimti iš studijų lėšų bei specialiosios programos“, – pažymi A. Pikturna. Pasak prorektoriaus, administracijos ir ūkio poreikiams skirtos valstybės biudžetinių asignavimų lėšos nuo 2009 iki 2013 metų yra sumažėjusios 40 proc. Dar svarbiau yra tai, kad atitinkamos sąnaudos per tą patį laikotarpį yra išaugusios tais pačiais 40 proc.

Didžiąją dalį ūkio išlaidų sudaro šildymo ir elektros energijos sąnaudos, kiekvienos 2013 metais sieks apie 4 mln. litų. „Šilumos ūkį mes esame savotiškai suvaldę (yra renovuoti šilumos mazgai), o valdyti elektros sąnaudas yra be galo sunku“, – pažymi A. Pikturna. Administracijos reikalų prorektorius jau nebe pirmus metus akcentuoja, kad perkant iš ES struktūrinių fondų lėšų vis daugiau įrangos, akivaizdžiai auga ir elektros energijos suvartojimas. Šią problemą pokalbyje mini ir finansų ir ekonomikos direktorius dr. G.Binkauskas. „Tai yra didelė problema mums – tiems, kas apskaičiuoja eksploatacijos išlaidas ir ieško lėšų jas apmokėti, bet mokslininkų požiūris yra visiškai kitoks. Galima juos suprasti – jiems svarbu turėti vieną ar kitą prietaisą ir jie jį perka, tačiau viso Universiteto mastu, deja, nėra jokių procedūrų, kurios neleistų įsigyti perteklinės įrangos ar žiūrėtų, kiek mums kainuos tos įrangos išlaikymas ateityje“, – sakė G. Binkauskas. Finansų ir ekonomikos direktorius siūlo spręsti šią problemą įvedant centralizuotą Universiteto išteklių apskaitą, kuri leistų kontroliuoti, ar vieno padalinio mokslininkai neperka aparatūros, kuri jau yra kitame padalinyje, tačiau panaudojama tik kokius 30 proc.

Numatyti svarbūs projektai

Vilniaus universitetas turi nemažai išlaidų, susijusių su ES struktūrinių fondų projektų vykdymu. Kalbama apie tuos projektus, kur Universitetas įsipareigoja tam tikru procentu prisidėti prie projekto finansavimo. Pasak A. Pikturnos, dažniausiai tos sumos neviršija 5 proc. viso projekto vertės, tačiau taip irgi susikaupia nemenka suma. „Šiais metais mes esame numatę daugiau nei 0,5 mln. litų tolesniam tokių projektų vykdymui. Ši suma atskaičiuojama iš Bendrojo raidos fondo“, – akcentuoja A. Pikturna. Be to, Universitetas planuoja iš savo lėšų einamaisiais metais įvykdyti ir keletą svarbių darbų. Tarp jų – maitinimo taško Medicinos fakulteto ir Gamtos mokslų fakulteto studentams ir darbuotojams įrengimą (šis projektas kainuos apie 600 tūkst. litų). Komunikacijos fakultete numatoma įrengti vieną amfiteatrinę auditoriją. Tam iš Bendrojo raidos fondo skiriama per 400 tūkst. litų. Universitetas yra numatęs ir daugiau panašių darbų.

Bus mėginama spręsti bendrabučių renovavimo klausimą. „Nutarta, kad šiemet bus kaupiamas atskiras bendrabučių renovacijos fondas. Jį sudarys 5 proc. atskaitymai nuo pajamų, gaunamų už studentų apgyvendinimą. Iš šių lėšų mes pradėsime renovuoti bendrabučius, keisime liftus“, – sakė A. Pikturna. Bus kuriami ir bendrabučių apšiltinimo darbų projektai.

Vilniaus universitetui tenka administruoti ir praėjusių metų pabaigoje gautas gausias lėšas kai kuriems svarbiems projektams. Pasak A. Pikturnos, didžioji dalis lėšų yra skirta Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro projektui įgyvendinti. Kita nemaža dalis lėšų teko Matematikos ir informatikos fakulteto perkėlimui į Visorius: pagal šį projektą, numatyta 40 mln. litų skirti naujojo fakulteto pastato statybai, dar 8 mln. litų – Visoriuose veikiančio Matematikos ir informatikos instituto patalpų, į kurias persikels dalis fakulteto mokslininkų, rekonstrukcijai.

Investicinis fondas – galvojant apie Universiteto ateitį

Įdomi naujovė, kuri turėtų atsirasti šiais metais, yra Vilniaus universiteto Investicinis fondas. Plačiau apie jį papasakoti sutiko finansų ir ekonomikos direktorius dr. G. Binkauskas. Nors fondo nuostatai kol kas nėra parengti ir patvirtinti, jau galima kalbėti apie bendrus jo principus. Pasak G. Binkausko, Investicinio fondo idėja yra susijusi su turtingų užsienio universitetų puoselėjama tradicija. „Senieji Vakarų pasaulio universitetai turi kelis šimtmečius siekiančią tradiciją disponuoti lėšomis nuosavybės teise. Jie taip pat turi tradiciją kaupti lėšas ir jas investuoti. Dažniausiai tokios investicijos duoda papildomą ir didesnę nei paprasti terminuotieji indėliai grąžą, tam tikrais atvejais, jei rizikuojama investuoti į pelningesnius fondus, krizių laikotarpiu galima ir nudegti. Šiaip ar taip, tai nėra pinigai, kurie „pravalgomi“ šiandien. Tos lėšos kaupiamos ir investuojamos galvojant apie universiteto ateitį“, – sakė G. Binkauskas. Tačiau fondo lėšas pirma reikia sukaupti. Numatoma, kad jos bus kaupiamos atskaitant kiekvienais metais iki 5 proc. iš Bendrojo raidos fondo, taip pat dalį fondo sudarys ir tikslinė mecenatų, darbuotojų, partnerių skiriama parama. „Tikiuosi, kad po 100 metų Investicinis fondas sukaups ir generuos tiek lėšų, kad Vilniaus universitetas bus pati turtingiausia institucija Lietuvoje“, – sakė G. Binkauskas.

Investavimas siekiant papildomų pajamų yra tik vienas iš minėto fondo panaudojimo būdų. G.Binkauskas pažymi, kad Investicinis fondas pirmiausia bus naudojamas taip, kaip nuspręs Vilniaus universiteto Senatas. Finansų ir ekonomikos direktorius neatmetė galimybės, kad fondo lėšos galėtų būti naudojamos ir pumpurinėms Universiteto įmonėms, sukurtoms jo mokslininkų iniciatyva ir jėgomis (tokios įmonės apibūdinamos anglišku terminu Spin-off), paremti. „Po kurio laiko šios įmonės, jeigu dirbs pelningai, galės grąžinti fondui į jas investuotas lėšas dividendų pavidalu“, – teigia G. Binkauskas.