Nuo šių metų vokiečių filologijos programą Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedroje galės rinktis ir neturintys vokiečių kalbos pradmenų. Filologijos studijos keičiasi: atsiranda naujų studijų programų, esamos pritaikomos prie rinkos poreikių. Vokiečių filologijos katedra 2013 m. į Vokiečių filologijos studijų programą ketina priimti ne tik tuos, kurie jau mokėsi vokiečių kalbos, bet ir studentus, kurie iki šiol vokiečių kalbos nesimokė.

Eglė Kontutytė, Vokiečių filologijos katedros vedėja, pažymi, kad darbuotojų, mokančių vokiečių kalbą, poreikis darbo rinkoje yra didelis, tačiau mokyklose labai nedaug moksleivių dabar vokiečių kalbą renkasi kaip pirmąją užsienio kalbą, todėl susidaro atotrūkis tarp darbo rinkos poreikių ir pasiūlos. Ši nauja programa turėtų padėti ištaisyti šį neatitikimą.

„Į Vokiečių filologijos studijų programą priimdami studentus, nesimokiusius vokiečių kalbos, suteikiame jiems galimybę išmokti vokiečių kalbos, susipažinti su vokiškai kalbančių šalių kultūra bei įgyti filologinę kompetenciją,“ – teigia E. Kontutytė. Anot katedros vedėjos, anglų kalbą moksleiviai dabar išmoksta mokykloje, o antra užsienio kalba jiems palengvintų geidžiamo darbo paieškas.

Dar viena galimybė praplėsti savo kompetenciją – gretutinės studijos. Nuo 2012 m. VU Filologijos fakultetas suteikia galimybę šalia pagrindinių studijų pasirinkti gretutines studijas. Gretutinės studijos – tai bakalauro pakopos studijų dalis (ketvirtadalis), kai šalia savo pagrindinės studijų krypties (pvz., anglų filologijos) studijuojama dar viena kitos studijų krypties filologija ar kalba ir kultūra (pvz., vokiečių). Taip įgyjamas dvigubas bakalauro laipsnis (pvz., anglų filologijos ir vokiečių kalbos bakalauro).

Vokiečių kalbos ir kultūros gretutines studijas gali rinktis ir studentai, kurie nėra mokęsi vokiečių kalbos. Ši programa viena iš populiariausių gretutinių studijų programų Vilniaus universitete. 2012 metais ją pasirinko 16 studentų, iš jų 13 anksčiau nesimokė vokiečių kalbos. „Į pirmas paskaitas ėjau su didžiule baime, ypač kai paaiškėjo, kad dauguma studentų vokiečių mokėsi mokykloje. Pradėti kažką mokytis nuo pačių pagrindų – sunkoka užduotis, tad kartais atrodydavo, jog jau geriau būčiau likusi prie rusų kalbos – bent jau sakinį galėčiau suregzti, o čia! – apie savo abejones pasakoja vokiečių kalbos mokymąsi pasirinkusi Anglų filologijos studentė Otilija Budrytė – tačiau jauki atmosfera, draugiški ir kantrūs dėstytojai greitai išsklaidė šias abejones. Pastariesiems esu labai dėkinga: jie sugeba puikiai skaityti paskaitas, paprastai aiškinti sudėtingus dalykus, nevarsto piktais žvilgsniais, kai yra paprašomi kažkelintą kartą pakartoti, kaip jungtukas „weil“ keičia žodžių tvarką sakinyje, neskuba, suteikia progą įsigilinti į tai, kas sakoma. Man, kaip pradedančiajai, tai labai svarbu.“

Vokiečių filologijos katedra šiais metais siūlo ir kitų į darbo rinkos poreikius orientuotų programų, kurios atsirado bendradarbiaujant su kitais fakultetais. Dalykinės (teisės) kalbos magistro studijų programa vykdoma kartu su Teisės fakultetu. Tad šios programos absolventai, įgyjantys dalykinės kalbos magistro laipsnį, ne tik susipažįsta su teisės kalbos ypatybėmis, bet gauna ir teisės žinių, kurias jiems suteikia žymiausi Lietuvos teisės specialistai.

Paskatinta sėkmingo bendradarbiavimo su Vilniaus universiteto Teisės fakultetu, Vokiečių filologijos katedra kartu su Tarptautinio verslo mokykla nuo 2012 m. rugsėjo pradėjo rengti tarptautinės rinkodaros specialistus, mokančius vokiečių kalbą. Ir šiais metais Tarptautinio verslo mokykla priims studentus, norinčius studijuoti Tarptautinę rinkodarą ir verslo (vokiečių, lenkų, rusų) kalbą.

Kodėl filologija?

„Vokiečių filologijos studijoms senajame Vilniaus universitete esu dėkinga už rimtą universitetinį išsilavinimą, kuris atveria dideles galimybes renkantis būsimą darbą, leidžia atsiskleisti asmenybei. O tai ir yra svarbiausia“, – savo patirtimi dalijasi Vilniaus Goethe’s instituto Kalbos skyriaus vadovė Nijolia Buinovskaja.

Šiuos žodžius patvirtina ir 2012 m. atlikta Vokiečių filologijos katedros absolventų apklausa. Sritys, kuriose dirba mūsų absolventai, – tai transportas ir logistika (14,9%), vertimas (13,5%), administravimas ir raštvedyba (13,5%), pardavimas (13,5%), švietimas ir mokslas (10,8%), kultūra ir menas (6,8%), telekomunikacijos (6,8%), turizmas ir viešbučiai (6,8%), reklama ir rinkodara (5,4%). Kiek mažiau atstovaujamos sritys – žiniasklaida ir viešieji ryšiai (2,7%), personalo vadyba (2,7%), nevyriausybinės organizacijos (1,4%), finansai ir apskaita (1,4%).

Filologinio išsilavinimo ir kalbų mokėjimo svarbą pabrėžia UAB „Sveiki produktai“ direktorė Vilma Valkūnienė, prieš daugelį metų baigusi Vokiečių filologijos studijas Vilniaus universitete: „Mūsų nedidelei įmonei kalbų mokėjimas ir kitų kultūrų išmanymas labai svarbu. Esame įmonė, prekiaujanti ekologiškais gaminiais. Tiekėjai dažniausiai yra nedideli gamintojai, maži ūkiai, kurių savininkai ar darbuotojai nelabai moka angliškai. Tad jų gimtosios kalbos mokėjimas labai palengvina komunikaciją. Turime italą, kuris sunkiai kalba angliškai, o mes sunkiai itališkai. Na, o štai su vokiškai kalbančių šalių įmonių savininkais galime ne tik apie produktus, bet ir apie šeimos reikalus pasikalbėti, o tai turi reikšmės derantis ir dėl kainos, ir dėl kitų sąlygų. Bet ir didelių koncernų atstovų tonas pasikeičia, kai išgirsta kalbant jų gimtąja kalba. Nors jie angliškai tikrai moka.“

Priėmimo sąlygos

2013 m. į Vokiečių filologijos bakalauro studijų programą planuojama priimti 30 studentų, tikimasi sulaukti ir iki šiol nesimokiusių vokiečių kalbos. Grupės bus sudaromos pagal kalbos mokėjimo lygį. Sudarant konkursinį balą atsižvelgiama į užsienio kalbos (0,4), lietuvių kalbos (0,2), istorijos (0,2) brandos egzaminų pažymius ir kitos užsienio arba gimtosios kalbos metinį pažymį (0,2).