Profesorius Vaclovas Chomskis (1909–1976), dvidešimt metų atidavęs Gamtos mokslų fakultetui, garsėjo ne tik kaip plataus požiūrio vadovas, autoritetingas ir toliaregiškas mokslininkas, gabus pedagogas. Jis mokėdavo rimtai, bet netikėtai ir taikliai pajuokauti. Štai vienas nesmagus fakulteto taryboje vykęs pokalbis.
Vienas kolektyvo narys, mokslų kandidatas, pasielgė nei šiaip, nei taip. O profesorius V. Chomskis iš tribūnos ir dėsto:
– Seniau žmogų Dievas, norėdamas nubausti, atimdavo protą. Suprantama, po to anas lengvai iškrypdavo iš kelio, pats prisidarydavo bėdų. Dabar kitaip – padarome mokslo kandidatu…
Parengta pagal Česlovo Kudabos apybraižas iš knygos „Žemės giedra“
Komentarų nėra. Būk pirmas!