Spalį VU Ekonomikos fakulteto dekanu išrinktas doc. dr. Jonas Martinavičius. Pastaruosius dešimt metų jis buvo šio fakulteto bakalauro studijų reikalų prodekanas, studentams dėstė statistikos, ūkio statistikos dalykus, vadovavo kursiniams ir diplominiams darbams. Iš Tauragės rajono kilęs naujasis dekanas EF dirba jau daugiau kaip 35 metus.

Kaip jaučiatės tapęs dekanu?

Esu įpratęs atsakingai žiūrėti į savo darbą, vis dėlto visai neseniai tokių karjeros planų neturėjau, todėl šiek tiek neįprasta. Garbingos ir atsakingos dekano pareigos, manau, bus pats tikriausias iššūkis. Akivaizdu, kad esame reformų kelyje: VU tapo viešąja įstaiga, formuojasi nauja vadovybė – teigčiau, kad siekiamybių daug, galimybių taip pat nemaža, kaip pasiseks jas įgyvendinti – matysime gana greitai.

Pats studijavote taip pat EF.

Taip, pasirinkau tuomet naują specialybę – ekonominę kibernetiką. Konkursas buvo didelis, į specialybę nepateko ir aukso medaliais vidurines mokyklas baigę abiturientai. Galiu ir dabar tvirtinti, kad gavome tuo metu pažangiausias ekonomikos žinias. Atėjus laikui ir atsivėrus sienoms, pasirodė, kad specialybės žinių visiškai pakanka dalyvaujant įvairiuose tarptautiniuose mokslinio tyrimo projektuose, bendradarbiaujant su kolegomis iš kitų Europos universitetų.

Studijų metais man siektinais gyvenimo pavyzdžiais tapo ilgametis EF dekanas prof. S. Martišius, politinės ekonomijos prof. A. Vengrys, matematikai prof. E. Vilkas, doc. A. Raudeliūnas, kuris buvo ir Matematikos fakulteto dekanas, – patrauklios  asmenybės ir uždegantys pasirinkta pažinimo sritimi dėstytojai. Mūsų universitete tikrai yra iš ko pasimokyti būti geru dekanu.

Kokios akimirkos fakultete Jums smagiausios ir kokios vis dėlto sunkiausios?

Smagiausia bendrauti su studentais – džiaugiuosi jų optimizmu, entuziazmu, veržlumu, geranoriškumu ir kūrybingumu. Jei būtų išrastas prietaisas mūsų fakulteto jaunimo energijai generuoti į šiluminę ar elektros energiją, daug sutaupytume žiemos sezonu.

Sunkiausia atsisveikinti su ilgą laiką dirbusiais kolegomis, kurie baigia savo pedagoginę veiklą universitete, gaila ir akademinių skolų limitą viršijusių jaunuolių, kuriuos tenka išbraukti iš studentų sąrašo. Dauguma jų būna tikrai perspektyvūs, bet neatlaiko sunkumų.

Kokios naujovės, pokyčiai laukia fakulteto?

Savo rinkiminėse nuostatose pabrėžiau, kad labai svarbu išlaikyti perimamumo ir tęstinumo principus, nes EF nuolat patvirtina savo gerą įvaizdį. Tai įrodo aukšti konkursiniai stojančiųjų į fakultetą balai, didelis gaunamų krepšelių skaičius, priimamų į magistrantūros studijas ir už jas mokančių studentų skaičiai.

Mano nuomone, prieš įvedant naujoves, reikia gerai panaudoti turimas galimybes. Šiuo metu analizuojame, kaip buvo vykdomos EF raidos plane numatytos priemonės, kas nepasisekė, ką reikėtų tobulinti, plėsti, ko atsisakyti. Netruksime patvirtinti ir naująjį EF raidos planą penkerių metų laikotarpiui. Atsižvelgiant į naujai formuojamą VU strategiją, bus sprendžiama nemažai uždavinių.

Reikia pripažinti, kad ir toliau aktualia problema išlieka fakulteto pedagoginio personalo atjauninimas. Jau jaučiamos stojančiųjų skaičiaus mažėjimo tendencijos, todėl, atsižvelgiant į studentų skaičiaus pokyčius, svarbu atlikti reikiamą restruktūrizaciją. Tebėra darbuotojų lojalumo problema, ji gali būti sprendžiama panaudojant turimą viešosios įmonės statusą. Manau, kad plėstina alumnų veikla, bendradarbiavimas su užsienio partneriais, projektinė veikla, svarbu diegti naujausius mokymo metodus, atnaujinti programinę įrangą, skatinti studentų mokslinę veiklą.

Kokie dabar didžiausi fakulteto iššūkiai?

Nuolat diskutuojame apie prieš 3 metus priimto LR mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimą. Tačiau svarbiausiu iššūkiu tiek fakultetui, tiek visam VU lieka VU statuto priėmimas, po kurio administraciniai pokyčiai gali ir palengvinti, ir apsunkinti fakulteto veiklą.

Kokią fakulteto ateitį matote?

Aišku, šviesią ir gerą. Be abejonės, EF ir toliau išliks tarp geriausių ekonomikos studijų bazių Lietuvoje, o mūsų absolventai bus Lietuvoje ir užsienyje aukštai vertinami specialistai.

Doc. dr. J. Martinavičius yra EF auklėtinis – 1972 m. čia įgijo ekonomisto-matematiko kvalifikaciją. Disertaciją apgynė Centriniame ekonomikos-matematikos institute Maskvoje. Aktyviai dalyvauja mokslinėse konferencijose (šiais metais skaityti pranešimai trijose tarptautinėse ir vienoje respublikinėje konferencijose, spalį dalyvauta panelinėje diskusijoje Baltijos regiono šalių investuotojų forume) ir publikuoja mokslinius darbus (publikacijų skaičius viršija 50).

Doc. dr. J. Martinavičiaus dirbo LR užsienio reikalų ministerijoje, trejus metus – LR ambasadoje Suomijoje, dalyvavo įvairiuose projektuose, kuriuos koordinavo užsienio universitetai ir įvairios LR valstybinės institucijos.