Praėjusią savaitę minėta Pasaulinė kokybės diena. VU Ekonomikos fakultetas šią dieną paminėjo ne tik gražiais sveikinimais, bet ir konferencija – tęsiama tradicija diskutuoti apie studijų kokybę, nagrinėti pokyčius, galimybes bei siekiamybes Ekonomikos fakultete.

(Ne)Įveikiami darbdavių lūkesčiai

Pernai rudenį surengta diskusija ypač sudomino studentus – šiemet studentų susidomėjimas sumažėjo, tačiau į diskusijas įsitraukė daugiau skirtingų suinteresuotų grupių atstovų. Praktinėmis pastabomis dalijosi Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, statybos įmonių grupės „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis. Jis kaip ir daugelis kitų verslininkų pabrėžė, kad šiuo metu jaunimas dažnai nenori rinktis tų specialybių, kurios yra tikrai labai reikalingos. „Žinoma, geram darbuotojui reikia ne vien specialybinių, techninių žinių. Darbdaviai nori atsakingų, savarankiškų, besistengiančių darbą atlikti geriausiai, t. y. kuriančių pridėtinę vertę ir, žinoma, ryškių asmenybių, nes tokie žmonės kuria pasaulį. Jei jaunuolis ieško darbo, bet tiksliai nežino, ko nori, aš jam tikrai negaliu padėti. Negaliu jam pasakyti, kokiu keliu ir kur eiti, galiu padėti ir patarti tik žinančiam, ko nori, siekiančiam tobulėti, norinčiam keistis, mokytis. Jaunimui linkiu nesivaikyti pinigų, bet siekti naujų pasiūlymų, išbandymų, kur galėtų panaudoti savo kūrybines idėjas – tuomet pinigai ateis savaime”, – sakė R. Dargis.

Konferencijos moderatorius, UAB „Kvalitetas“ valdytojas ir Ekonomikos fakulteto kokybės vadybos dalykų dėstytojas doc. dr. Dalius Serafinas studentams taip pat pateikė daug naudingų patarimų, kokių darbuotojų darbdaviai tikisi ir kas gali tikėtis sėkmės. „Idealus darbuotojas yra iniciatyvus, jis kryptingai imasi darbų, siurbia ir įsisavina informaciją bei žinias, gyvena organizacijoje, nuolat keičiasi ir sparčiai mokosi. Tai optimistas su humoro jausmu, gebantis matyti visumą, dirbti komandoje, komunikuoti. Jis turi tikslą ir bazinių žinių jam pasiekti. Svarbiausias mano klausimas naujam darbuotojui: ką tu nori daryti, kuo nori tapti? Svarbu pažadinti jaunuolio alkį”, – pasakojo doc. dr. D. Serafinas.

LR valstybės kontrolės vyr. valstybinė auditorė, Ekonomikos fakulteto absolventė, o dabar doktorantė Živilė Simonaitytė puikiai žino, su kokiais privalumais ir trūkumais susiduriama studijuojant Ekonomikos fakultete ir kaip sekasi darbuotis po studijų. „Valstybės kontrolėje sulaukiame puikių praktikantų iš Ekonomikos fakulteto: pastaraisiais metais iš 10 Ekonomikos fakulteto praktikantų liko dirbti 6 (iš kitų fakultetų ir aukštųjų mokyklų tik 3 iš 19). Ekonomikos fakultete suteikiama labai stiprių žinių auditoriams, tačiau jaunieji kolegos dažnai pasimeta, kai reikia jas realiai pritaikyti, trūksta žinių apie valstybinį sektorių. Džiugu, kad Valstybės kontrolės institucija įtraukiama į aktualių magistro baigiamųjų darbų temų siūlymą, mūsų darbuotojai kviečiami į paskaitas, į baigiamųjų darbų gynimus”, – pasakojo Ž. Simonaitytė.

Dėmesys grįžtamajam ryšiui

Ekonomikos fakulteto dekanas doc. dr. Jonas Martinavičius džiaugėsi, kad fakulteto studentus gerai vertina tiek darbdaviai, tiek užsienio universitetai: „Jau kelerius metus vykdome studentų, absolventų ir darbdavių (po praktikų) apklausas. Darbdaviai jaunųjų kolegų pasirengimą vertina daug geriau nei patys studentai. Tačiau mes džiaugiamės, kad mūsų studentai kritiški ir reiklūs.“

Dekanas pažymėjo, kad per pastaruosius kelerius metus Ekonomikos fakultete ypač pagerėjo infrastruktūra: suremontuotos auditorijos, išplėstos papildomos paslaugos studentams, šalia netrukus visą parą pradės dirbti biblioteka. Žinoma, bendros studijų kokybės valdymo sistemos trūksta, tačiau atskiri jos elementai sėkmingai veikia. „Ypač daug dėmesio skiriame grįžtamajam ryšiui – apklausas ne tik vykdome, bet ir reaguojame į vertinimus”, – pabrėžė doc. dr. J. Martinavičius.

Apklausas visame universitete vykdo ir VU Kokybės vadybos centras. Diskusijoje dalyvavusi jo direktorė dr. Inga Milišiūnaitė pasidalijo įspūdžiais iš neseniai Olandijoje vykusios konferencijos: „Ekonomikos fakultetas turi didžiausią procentą studentų su aukščiausiais balais Vilniaus universitete. Todėl natūralu, kad gabiausieji nori panaudoti savo potencialą kuo plačiau. Užsienyje vykdoma, o dabar ir mūsų universitete pradės veikti programa, pagal kurią vieni studentai galės tapti korepetitoriais, o kiti sulauks jų pagalbos mokantis. Reikia paskatinti studentą pajusti savo galimybes, pasitenkinimą. Be to, smalsiems ir iniciatyviems studentams būtų galima pasiūlyti vietoje tam tikrų dalykų paskaitų rinktis dalyvavimą mokslinio tyrimo projektuose, su dėstytojais rašyti mokslinius straipsnius. Dar vienas iš užimtumo būdų – įvairios studentų konferencijos. Labai svarbus mokslo ir studijų vienovės užtikrinimas.“

Ekonomikos fakulteto prof. Rimvydas Skyrius yra ypač gerai susipažinęs su fakulteto veikla bei pokyčiais – jis vadovauja ES finansuojamam projektui „VU Ekonomikos fakulteto pirmosios pakopos studijų programų atnaujinimas ir inovatyvių mokymo metodų diegimas“.

Profesorius pabrėžė, kad siekiant studijų kokybės svarbu savo programas lyginti su pirmaujančių universitetų programomis, su konkuruojančiomis programomis, siekti programų atitikties ES aukštojo mokslo dokumentų bei tarptautinių profesinių organizacijų reikalavimams. „Ekonomikos fakultetas rūpinasi inovatyvių mokymo metodų diegimu: dėstytojai į paskaitas vis dažniau įtraukia atvejų analizę, organizuojami „www seminarai“ (webinars), naudojami imitaciniai modeliai, ekonominiai eksperimentai. Reikia suprasti, kad fakultetas negali greitai pasikeisti. Juk kuo didesnė organizacija, tuo sunkiau greitai manevruoti. Svarbu savo tikslų siekti kryptingai, ir galime sakyti, kad mes pamažu stumiamės“, – kalbėjo prof. R. Skyrius.

Stebinti ir džiuginti?

Fakulteto pagrindiniai klientai – studentai, todėl jų nuomonė ir patirtis diskutuojant apie studijų kokybę viena svarbiausių. Ekonominės analizės ketvirtakursis Ignas Zavadskis ypač daug dėmesio skyrė dėstytojų ir studentų bendradarbiavimui: dalijosi idėjomis, kaip elektroninėje erdvėje šį bendravimą padaryti patogų ir smagų. „Studijos turi stebinti ir džiuginti tiek dėstytojus, tiek studentus. Svarbu suderinti šių abiejų pusių norus. Kol kas tarpusavio bendravimas labai keistas ir sudėtingas“, – konstatavo I. Zavadskis ir pasiūlė naują elektroninę erdvę „Skrajojantis briedis“.

VU SA prezidentas Arminas Varanauskas pateikė daug statistinės informacijos apie Ekonomikos fakulteto veiklą, nurodė, kurias sritis reiktų gerinti, pavyzdžiui, doktorantų rezultatyvumą, pajamų už mokslinę veiklą generavimą. „Ar šie teiginiai apie Ekonomikos fakultetą yra tiesa: prastas mokslas; nėra ryšio tarp studentų ir dėstytojų; trūksta didesnio įsitraukimo; kiekybė, o ne kokybė?” – klausė A. Varanaukas. Jis siūlė Ekonomikos fakultetui kurti ekspertinį savo įvaizdį žiniasklaidoje, kurti paramos programas gabiausiems, skatinti jaunus mokslininkus, rengti daugiau popaskaitinių aktualių renginių, skatinti tarptautiškumą, galbūt vienyti jėgas su VU TVM.

Ekonomikos fakulteto Studentų atstovybės pirmininkė Rūta Leandra Andrejauskaitė papildė savo kolegą tikslesnėmis pastabomis apie tai, kas vyksta fakultete. Pasidžiaugusi teigiamais pokyčiais, išskyrė tobulintinas sritis: automobilių stovėjimo aikštelės tvarka, komandinių darbo vietų trūkumas. „Tai socialinės aplinkos elementai. Manome, kad problemiškiausios sritys išlieka menkas šiuolaikinių dėstymo metodų taikymas, praktinių užsiėmimų stoka, kai kurių dėstytojų konspektų neatnaujinimas, nesubalansuotas tvarkaraštis, akademinis nesąžiningumas tarp studentų, fakulteto patalpų nepritaikymas neįgaliesiems, fakulteto svetainėje pateikiamos informacijos netikslumai, nesklandumai dėl profesinių praktikų. Turime apsispręsti: kokie mes esame, norime ir galime būti”, – sakė fakulteto SA pirmininkė.

Į studentą orientuotos studijos  

Studijų kokybės vertinimo centro, vertinančio visos Lietuvos mokymo įstaigas, vyr. specialistė Grytė Ruzgė apibendrino diskusiją. Anot jos, universitetai turi siekti į studentą orientuotų studijų. „Studentai patys turėtų daugiau dirbti, o dėstytojai ilgainiui turi tapti tik pagalbininkais. Žinoma, būti geru pagalbininku irgi sunku”, – sakė G. Ruzgė. Specialistė siūlė studentams pateikti kuo daugiau su realybe susijusių užduočių, raginti skirtingų programų studentus dirbti kartu įvairiuose projektuose, skatinti tarptautiškumą (studentų ir dėstytojų judrumą, užsienio kalbų žinių gilinimą ir kt.), bendradarbiauti su kitomis aukštosiomis mokyklomis (pvz., keistis literatūra) ir kuo aktyviau skleisti informaciją apie įvairias galimybes, pokyčius.

„Šiandien pasikeitėme įvairiapusėmis nuomonėmis, išgirdome ir pasidalijome aktualiausiais dalykais. Kalbant apie idealą – duokite man idealų dėstytoją, tobulą studentą, tinkamą aplinką ir nebebus problemų. Tačiau turime įvertinti realius išteklius, kuriais siekiame tikslų. Dažnai studentai nori valgyti skanią sriubą, bet jiems nerūpi, ar ji iš kokybiškų produktų, nes jie pastebi tik druskos trūkumą… Vis dėlto visos problemos sprendžiamos, o šios kasmetinės diskusijos – geras impulsas tvarkytis. Sieksime, kad Ekonomikos fakulteto studijų kokybė būtų kuo geriausia. Turime puikų pagrindą“, – diskusijos nauda džiaugėsi dekanas doc. dr. Jonas Martinavičius.