Kitą savaitę astronomų (ir ne tik) laukia neeilinis įvykis – Venera keliaus Saulės paviršiumi. Šį reiškinį buvo galima stebėti prieš aštuonerius metus, o pasikartos jis tik po 105 metų. Toks reiškinys vadinamas Veneros tranzitu. Lietuvoje jis bus matomas birželio 6 d. rytą – maždaug nuo 4 val. 45 min. iki 7 val. 55 min.
Kuo ypatingas šis reiškinys, pasakoja VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Astronomijos observatorijos mokslininkas dr. Stasius Algirdas Kazlauskas.
Planetos proslinkiu, arba tranzitu, per Saulės diską vadinamas reiškinys, kai planeta atsiduria vienoje linijoje tarp stebėtojo Žemės paviršiuje ir Saulės. Tai gali būti tik planetos, skriejančios arčiau Saulės nei Žemė – Merkurijus arba Venera. Merkurijaus proslinkiai per šimtmetį vyksta apie 13 kartų, o Veneros proslinkis yra labai retas reiškinys, jo pilnas periodas yra 243 metai. Dėl Veneros ir Žemės apsisukimo aplink Saulę periodų santykio ir Veneros orbitos polinkio į Žemės orbitą tiek laiko prireikia, kad Žemė, Venera ir Saulė atsidurtų apytikriai toje pačioje padėtyje viena kitos atžvilgiu. Per šį laikotarpį įvyksta 4 proslinkiai: du iš eilės su 8 metų tarpu, po to eina net 121,5 metų tarpas ir vėl vyksta du proslinkiai kas 8 metai, po kurių eina 105,5 metų tarpas. Paskutinis Veneros proslinkis vyko 2004 m. birželio 8 d., o po šių metų birželio 5–6 d. vyksiančio proslinkio kitus du bus galima stebėti tik 2117 m. ir 2125 m. gruodžio mėn.
Veneros proslinkis – tai lyg ir Saulės užtemimas, bet dėl to, kad planeta yra kone 300 kartų toliau už Mėnulį, ji uždengia vos vieną tūkstantąją dalį Saulės disko paviršiaus, o pats proslinkis trunka gana ilgai – 2012 m. birželio 6 d. reiškinys vyks daugiau kaip 6 valandas. Lietuvoje matysime tik tranzito pabaigą – tekant saulei Venera jau bus įpusėjusi savo kelionę per Saulę. Vilniuje tą dieną saulė teka 4 val. 45 min., o 7 val. 55 min. mažutis tamsus Veneros diskelis dings nuo Saulės disko.
Istorijoje pirmasis Veneros proslinkį apskaičiavo J. Kepleris 1627 m., tačiau jis pats iki 1631 m. vykusio proslinkio neišgyveno (mirė 1630 m.). Dėl netikslumo skaičiavimuose nebuvo žinoma, kad Europoje jo nebus matyti, todėl nėra žinių, kad kas nors šį proslinkį būtų stebėjęs. Pagal J. Keplerio apskaičiavimus kitas Veneros tranzitas turėjo būti tik 1761 m., tačiau anglų astronomas mėgėjas J. Horrocksas patikslino J. Keplerio skaičiavimus ir įsitikino, kad Veneros tranzitai turi vykti poromis kas 8 metus, taigi jo reikėjo laukti jau 1639 m. Savo skaičiavimus jis baigė likus vos mėnesiui iki numatomo įvykio ir pasidalijo jais tik su savo draugu W. Crabtree. Jie ir buvo pirmieji mokslininkai, stebėję šį reiškinį. Tuo metu tai buvo pirmieji eksperimentiniai duomenys, leidę įvertinti Saulės nuotolį nuo Žemės. Tiesa, J. Horrockso rezultatas dar buvo gana toli nuo tiesos – tik 2/3 dabar žinomo nuotolio, tačiau ir tai buvo didelis žingsnis į priekį to meto moksle. Kito šimtmečio Veneros tranzitams astronominė bendruomenė jau rengėsi rimtai – ir 1761, ir 1769 m. buvo organizuota daugybė mokslinių ekspedicijų į vietas, kur tranzitas matomas nuo pradžios iki pabaigos. Remiantis duomenimis, gautais šių ekspedicijų metu, toliau buvo tikslinamas Saulės nuotolis, o rusas M. Lomonosovas paskelbė, kad Venera turi atmosferą.
Šiais laikais Saulės ir planetų nuotoliams nustatyti naudojami kiti, daug tikslesni metodai, tačiau astronomai tikisi pasinaudoti šiuo reiškiniu tobulindami techniką, reikalingą planetoms prie kitų žvaigždžių aptikti ir jų dydžiui įvertinti. Taip NASA Kepler kosminė observatorija ieško vadinamųjų egzoplanetų, pasinaudodama tuo, kad tranzito metu planeta vos vos susilpnina žvaigždės šviesą.
Nors ir artimiausia mums Saulės sistemos planeta, Venera vis dėlto yra labai toli – už beveik 40 mln. km nuo Žemės (didžiausio suartėjimo metu), todėl jokių katastrofų Žemėje šis reiškinys nesukels. Vienintelis galimas pavojus yra išsideginti akis, jei žmonės bandys stebėti šį reiškinį be specialios akis apsaugančios įrangos.
VU Molėtų observatorijoje birželio 5–6 d. organizuojami renginiai visuomenei, susiję su Veneros proslinkiu. Daugiau informacijos: https://mao.tfai.vu.lt/mao.
Komentarų nėra. Būk pirmas!