Balandžio 16–20 d. Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto studentų mokslinė draugija (VU FSMD) organizuoja „Filosofijos trupinius’12“ – susitikimus, paskaitas ir diskusijas, kurių tikslas – studentams ir dėstytojams neformalioje erdvėje bendrauti ir dalytis ieškojimais.
Kaip teigia VU FSMD pirmininkas Vilius Bartninkas, tarp filosofų, ypač jaunosios kartos, nėra komunikacijos: „Neaišku, ką jie daro, apie ką jie rašo, maža bendravimo, dalijimosi. Mes manome, kad trūksta erdvės, kuri telktų filosofus į vieną vietą, leistų keistis informacija.“
Anot V. Bartninko, „Filosofijos trupinių’12“ metu VU studentai ir dėstytojai galės susitikti neformalioje erdvėje, kur nebus atskiriami vyresni ir jaunesni.
Vienas pagrindinių renginio akcentų – Filosofinės bulvės apdovanojimas, teikiamas dr. Audronei Žukauskaitei už, studentų manymu, svariausią per 2011 m. akademinį indėlį į Lietuvos filosofiją.
„Filosofijos trupiniai, arba Truputis filosofijos“ – danų mąstytojo Søreno Kierkegaard’o veikalas. „Prekės ženklas nėra pats patraukliausias ir vargu ar prikvies daug žmonių, – juokiasi V. Bartninkas. – Bet iš tiesų filosofo poza turėtų būti nuolanki kaip Sokrato. Mūsų, studentų mokslinės draugijos, herbo devizas yra „Scio nihil scire“ (lot. žinau, kad nieko nežinau) – ta filosofija, apie kurią mes kalbame ir kuria dalijamės, nėra kažkokia didžiulė teorija. Mes visi esame paieškos kelyje, o šis renginys – būtent tiesos ir idėjų ieškojimai.“
„Filosofijos trupiniai’12“ – ne pirmoji studentų iniciatyva stiprinti filosofų bendruomenės ryšius. „Studentai buvo susibūrę į organizaciją tik įkūrus fakultetą, deja, ji žlugo. Paskui buvo „FiloCafe“, kur studentai su dėstytojais rinkdavosi ir diskutuodavo. Šios idėjos ir prisiminimai labai gajūs, dėstytojai tai vertina ir džiaugiasi, kad pagaliau atsirado nauja karta jaunų filosofų, kurie nori, kad bendravimas vyktų ne tik per paskaitas“, – tikina V. Bartninkas.
Anot studento, filosofija Lietuvoje yra visuomenei mažai prieinama. „Problema ta, kad tie žmonės, kurie išeina į viešąją erdvę, mažiausiai gali būti vadinami filosofais ir dažniausiai būna tiesiog porintojai ar moralistai“, – mano V. Bartninkas. Jis nori matyti filosofus, kalbančius visuomenei apie problemas, su kuriomis ji susiduria – nuo ekonominės krizės iki tarptautinių santykių.
Komentarų nėra. Būk pirmas!