Baigiantis nacionaliniam studijų kultūros kaitos projektui „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“, vieni jo rezultatų akademinei bendruomenei ir susijusių institucijų atstovams buvo pristatyti išsamiame knygų rinkinyje. Jis apima 12 atskirų leidinių, pristatančių pagrindines rekomendacijas, principus ir projekto dalyvių patirtį, pereinant prie ECTS diegimo Lietuvoje.

„ECTS buvo kuriama kaip priemonė, kuri leistų „susišnekėti“ skirtingoms aukštojo mokslo sistemoms. Tad nenuostabu, kad ji buvo grindžiama savanoriškumo, susitarimo ir laisvo asmenų judėjimo vertybinėmis nuostatomis“, – sako leidinio „ECTS – Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema. Istorija. Diegimas. Problemos“ autoriai. Jų tikslas – supažindinti su tuo sudėtingu procesu, kuris Europoje vadinamas ECTS diegimu, ir parodyti, kaip įvairiai ir skirtingai šalys bei aukštojo mokslo institucijos sprendžia diegimo problemas, taiko pačią sistemą, išsaugodamos ir prisitaikydamos jos pagrindinius principus, kartu kurdamos „akademinį esperanto“ – Europos aukštojo mokslo institucijų kalbą.

Antroji rinkinio knyga – „Studijų programų vadovas“ – tai metodinė priemonė studijų programų komitetų nariams ir dėstytojams. Čia pristatomos aukštojo mokslo studijų reformos, vykdomos diegiant ECTS Lietuvoje, naujausių aktualijų taikymo galimybės pertvarkant pirmosios ir antrosios pakopos studijas. Pagrindiniai akcentai – lankstumo galimybės, kompetencijų ir studijų siekinių sąsajos su dalykais (moduliais), pakitusi studijų kredito samprata ir studento darbo krūvio planavimas.

Aukštosios mokyklos, rengdamos naujas studijų programas, jų reikmę grindžia darbo rinkos poreikiais, darbdavių liudijimu, kad jų įmonėse bei įstaigose reikia specialistų, turinčių tam tikras kompetencijas, kurios bus ugdomos pagal naująją studijų programą. Naujos studijų programos rengėjai dažnai remiasi didesnės ar mažesnės apimties, daugiau ar mažiau patikimais profesinės veiklos lauko tyrimais. Tačiau tokie tyrimai nėra paplitusi praktika atnaujinant studijų programas. Apie tai, ar reikalingas ir kuo gali būti vertingas profesinės veiklos lauko tyrimas rengiant ir atnaujinant studijų programas, galima sužinoti trečiajame knygų rinkinio leidinyje „Profesinės veiklos lauko tyrimo metodika“.

Ketvirtoji rinkinio knyga „Kompetencijų plėtotės ir studijų siekinių vertinimo metodikos integravimo į vidinio kokybės užtikrinimo sistemą rekomendacijos“ skirta aukštosios mokyklos administracijos vadovams ir darbuotojams, atsakingiems už kokybės užtikrinimo sistemų kūrimą bei tobulinimą. Vis dėlto, pasak autorių, iš esmės ji – visai akademinei bendruomenei, kuriai rūpi jos darbo kokybė. Čia aptariama europinė praktika, iškylanti problematika, tačiau nėra siūloma konkrečių priemonių ar procedūrų. Autoriai laikosi nuomonės, kad kiekvienos aukštosios mokyklos vidinė kokybės užtikrinimo sistema turi būti tobulinama atsižvelgiant į kontekstą, organizacijos kultūrą, jos misiją, strateginius tikslus, bendruomenės vertybines nuostatas, vyraujančią kokybės užtikrinimo ir tobulinimo praktiką.

Toliau pagrindinę rinkinio dalį sudaro 8 studijų krypčių – anglų filologijos, chemijos, informatikos, medicinos, muzikos, dailės ir dizaino, socialinio darbo, visuomenės sveikatos – kompetencijų plėtotės metodikos. Jas parengusios projekte dirbusios ekspertų grupės pabandė apžvelgti esamą situaciją ir programas, jų ypatumus, profesinį lauką. Projekte atliktas profesinės veiklos lauko tyrimas ir jo rezultatai leido atsirinkti kiekviena krypčiai būdingas bendrąsias ir dalykines kompetencijas ir suformuoti gaires studijų programoms atnaujinti. Taip pat kiekviename iš šių dalykinių studijų krypčių leidinių galima rasti studento darbo krūvio skaičiavimo metodikos, modulinės ir dalykinės studijų programos struktūros rekomendacijas, konkrečios krypties mokymo, mokymosi ir vertinimo metodų rekomendacijas. Gausiuose leidinių prieduose pateikiami atskirų studijų programų ir dalykų parodomieji aprašai.

Projekto vykdytojai, suburti daugumos Lietuvos aukštųjų mokyklų ekspertai tikisi, kad šis projektas, jo inicijuota kaita ir akademinės bendruomenės atstovų bendru sutarimu priimta Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcija Lietuvos aukštosiose mokyklose bus priimta kaip vienas iš studijų kokybės užtikrinimo būdų, o jos gairės ir tolesni pokyčiai studijų procese patarnaus tarptautiniam bendradarbiavimui, skaidresniems ir paprastesniems akademiniams mainams. Pagrindinių naujos koncepcijos principų įsitvirtinimas turėtų padėti Lietuvos aukštojo mokslo institucijoms tapti labiau matomoms. O tai savo ruožtu padės joms dalyvauti Europos akademinėse iniciatyvose, palengvins absolventų diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą, pritrauks daugiau studentų iš užsienio.

Vis dėlto pripažįstama – nors formaliai projektas pristato jau baigiamuosius savo dokumentus, tačiau pokyčiai turėtų vykti ir toliau, akademinei bendruomenei pačiai dalijantis jo metu užgimusiomis idėjomis.