Portale „My University” atliktoje apklausoje respondentų  buvo klausiama: ar sutinkate, kad VU studentas turi mokėti bent dvi užsienio kalbas? Apklausoje dalyvavo 1751 asmuo. 75,8 proc. apklaustųjų pritarė teiginiui, kad VU studentas turi mokėti bent dvi užsienio kalbas, 20,6 proc. tam prieštaravo, o 3,6 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Nutarėme pakalbinti Užsienio kalbų instituto direktorę docentę Nijolę Bražėnienę, kuri yra Senato komisijos sudarytos darbo grupės užsienio kalbų koncepcijai parengti narė.

Kokia šiuo metu užsienio kalbų mokymo situacija? Ar jų mokosi visų fakultetų studentai?

Viena užsienio kalba yra privaloma, pagrindinė. Tai anglų, vokiečių, prancūzų arba rusų kalba. Žinoma, populiariausia anglų kalba. Anglų kalbos šį semestrą mokėsi apie 4,5 tūkst. studentų, o antrąją užsienio kalbą mokosi – sudėjus visas kalbas: prancūzų, ispanų, italų, portugalų ir kitas – truputį mažiau nei tūkstantis studentų. Priklausomai nuo fakulteto studentai užsienio kalbos mokosi 2 arba 3 semestrus. O Gamtos, Chemijos fakultetų studentai – 4 semestrus. 2007 m. Senato sprendimu buvo įteisinta tokia trukmė, nustatytas kreditų skaičius.

Kodėl vėl iškilo klausimas apie užsienio kalbas? Norima mažinti mokymosi trukmę?

Kai kurie fakultetai nori išbraukti užsienio kalbą iš privalomųjų programų. Manoma, kad tai paties studento reikalas. Esu įsitikinusi, kad toks požiūris ydingas. Mūsų studentai per daug apkrauti, kad rastų laiko dar papildomai mokytis, o užsienio kalba šiais laikais būtina, ir ne viena. Tokiai mažai šaliai kaip Lietuva nėra kitos išeities kaip tik mokytis kalbų.

Kokia situacija kituose Europos universitetuose?

Visi universitetai turi stiprius kalbų centrus ir galimybę mokytis užsienio kalbų. Galbūt jų pagrindinių studijų programos nėra tiek apkrautos. Pavyzdžiui, Helsinkio universitete kiekvienas studentas gali mokytis dvi tris kalbas nemokamai. Paskutiniai Europos Komisijos dokumentai, Europos kalbų komisijos direktyvos nurodo, kad kiekvienas Europos pilietis turėtų mokėti bent dvi užsienio kalbas, be savo gimtosios. Atsilikti nuo kitų tikrai negalime. Juk rūpinamės tarptautiškumu ir sakome, kad reikia daugiau programų užsienio kalba, jungtinių studijų programų. Kam tada skaitysime paskaitas, jei mūsų studentai nemokės užsienio kalbų? Kam jas skaitys atvykę žymūs užsienio specialistai, profesoriai? Juk programoms užsienio kalba reikia pasirengti, duoti pagrindus studentams, kad jie sugebėtų klausyti ir suprasti, kad galėtų išvykti dalinių studijų į užsienį. Tam reikia paruošti ir dėstytojus.

Vilniaus universitetas turėtų būti daugiakalbis. Kalbame apie lyderių rengimą, o koks gali būti lyderis, nemokantis užsienio kalbų? Kartais negalime rasti studentų, tinkamų siųsti į užsienį, nes jie nemoka antrosios užsienio kalbos. Antroji užsienio kalba iki šiol buvo laisvai pasirenkamas dalykas. Tie, kurie norėjo, galėjo rinktis. Tai galbūt nebūtina visiems, bet motyvuoti studentai nori mokėti dar bent vieną užsienio kalbą. Tai paliudijo ir ši apklausa.

Ar pasinaudosite apklausos rezultatais?

Taip, būtinai. Dabar vyks pirmasis Senato komisijos nutarimu sudarytos darbo grupės užsienio kalbų koncepcijai parengti posėdis. Jame pristatysiu šios apklausos rezultatus. Kai kurie dekanai sako, kad nereikia studentų versti mokytis kalbų, bet iš apklausos matyti, kad nėra jokios prievartos, tai jų nuomonė. Studentai nepaprastai suinteresuoti mokytis kalbų. Ne visus, norinčius mokytis ispanų ir italų kalbų, galime patenkinti. Vos paskelbus registraciją per kelias valandas visi užsiregistruoja ir nebelieka laivų vietų.

Ar antros užsienio kalbos daugiau mokosi humanitarai?

Ne, tai visų fakultetų studentai. Įdomu, kad kaip laisvąjį dalyką antrąją kalbą yra pasirinkęs 131 Ekonomikos fakulteto studentas, Filosofijos – 86, Fizikos – 98, Teisės – 3, Matematikos ir informatikos – 56, Gamtos fakulteto – 52.Tai portugalų, ispanų, prancūzų ir rusų kalbos. Tikiuosi, kad koncepcijos rengėjai atsižvelgs į šiuos duomenis, nes kai kurių fakultetų pozicija užsienio kalbų atžvilgiu nelabai suprantama. Esame įsitikinę, kad dalykinė užsienio kalba, dažniausiai anglų, turėtų būti privaloma pagrindinių studijų krypties dalykuose, nes tai jų specialybė, studentai skaito ir studijuoja dalykinę literatūrą.