Neseniai pasibaigusiuose tarptautiniuose tęstiniuose mokymuose Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovams daug dėmesio skirta rengiamos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos nacionalinės koncepcijos pagrindinių principų pristatymui. Čia savo patirtimi konkrečiose aukštojo mokslo įstaigose dalijosi ir užsienio ekspertai. Vienas iš aktualių klausimų – bendrųjų kompetencijų įtraukimas į studijų programas, jų ugdymas ir vertinimas. Pateikiame dviejų universitetų – Deusto (Ispanija) ir Strathclyde (Jungtinė Karalystė) – patirtį jų atstovų akimis.

Dr. Nekane Sainz Bedoya: privalome rasti laiko bendrosioms kompetencijoms

Nors mes su Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS) dirbame seniai, bet vis dar nuolat tobuliname jos integravimą į studijų procesą. Pradžioje nesupratome ECTS esmės, o tik perskaičiavome kreditus. Ir tai buvo klaida. Prieš 10 metų mes pradėjome dirbti su kreditais, kurių samprata grindžiama įgyjamomis kompetencijomis ir studijų siekiniais, ir tą darbą dirbame iki šiol.

Taigi kodėl mums svarbios ne tik dalykinės, bet ir bendrosios kompetencijos? Pirmiausia, svarbu tai, kad per pastaruosius 25 metus mūsų fakultetas buvo glaudžiai susijęs su įvairiomis įmonėmis. Nuolat jų keliami reikalavimai mūsų rengiamiems specialistams susiję būtent su bendraisiais gebėjimais. Pasirodo, kad jie darbdaviams daug aktualesni nei dalykinės kompetencijos, pasirengimas darbui konkrečioje srityje. Mano srityje (informatikoje) dalykinės kompetencijos keičiasi labai greitai. Vien tai reiškia, kad absolventai turi būti lankstūs, gebėti prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Jau prieš 10 metų supratome, kad mūsų studijų programose reikalingi pokyčiai. Mes turėjome pasiūlyti savo studentams ir jų darbdaviams kažką tokio, kas atitiktų sparčiai kintančios dabartinės rinkos tendencijas. Tą mums, atrodo, pavyko padaryti, nes jau daug metų darbdaviai ir studentai atvyksta į mūsų universitetą, ieškodami kitokio mokymo.

Kai pirmą kartą išgirdome apie bendrąsias kompetencijas, mums pasirodė, kad tai nėra kažkas ypač nauja. Problemos prasidėjo, kai mes tas kompetencijas turėjome įtraukti į mūsų dėstomus dalykus. Atrodė, kad neturime laiko ugdyti bendrųjų kompetencijų savame dalyke. Tačiau, supratę jų svarbą mūsų studentams, suvokėme, kad tą daryti privalome. Juk bendrosios kompetencijos ateinantiems studentams nėra įgimtas ar savaime suprantamas dalykas. Pavyzdžiui, jie pripratę dirbti vieni, o vėliau, kai turi dirbti komandoje, nežino, kaip tą daryti.

Kaip integruoti bendrąsias kompetencijas į studijų programą? Galima eiti individualiu keliu, bet įmanoma remtis ir kitų patirtimi. Labai svarbu susitarti, kokios bendrosios kompetencijos universitetui ir studijų programoms yra svarbios, ir susidėlioti jų „žemėlapį“. Apsisprendę dėl mums aktualių bendrųjų kompetencijų savo universitete mes jas paskirstėme dėstomiems dalykams.

Nors savo dalyką dėstau anglų kalba, aš jos neugdau kaip bendrosios kompetencijos. Man priskirta ir aktualesnė bendroji kompetencija – laiko planavimas. Žinojau, kad tokia integruota ir vertintina bendroji kompetencija turi sudaryti bent 10 proc. Kai kurie mano kolegos net 40 proc. skiria bendrųjų kompetencijų ugdymui (pvz., pranešimo rengimas), nes tai labai svarbu dėl paties dalyko specifikos. Tuo tarpu laiko planavimą aš natūraliai integruoju, t. y. prašau studentus užpildyti lentelę, kaip jie susiplanuos savo laiką, skirtą užduotims atlikti. Vėliau jie turi vėl užpildyti kitą lentelę, per kiek laiko jie įvykdė užduotis, ir nurodyti, kas trukdė jas atlikti laiku, ar pasiekti užsibrėžti tikslai ir pan. Aš visada skatinu studentus galvoti apie laiko planavimą. Toks būdas yra mano sprendimas, kaip laiko planavimas galėtų būti ugdomas ir vertinamas kaip bendroji kompetencija.

Dr. Richard Whewell: bendrosios kompetencijos – pamatas darbinei veiklai

Prieš pradedant mokymo procesą vertėtų išsiaiškinti studento ir darbdavio poreikius. Tuomet, žinoma, reikia atsižvelgti į specialisto ugdymo procesą ir jo raidą. Visiems aišku, kad specialisto neišugdysime per naktį, todėl reikia dirbti nuosekliai. Ne mažiau svarbus ir dėstytojų susitarimas su studentais dirbti būtent pagal dėstytojo pasiūlytą logiką. Na, ir galiausiai – reikalinga motyvacija.

Tad kodėl tam chemijos specialistui (aš atstovauju šiai sričiai) gali būti reikalingos bendrosios kompetencijos? Dar 1986 m. aš nusiunčiau vieną savo geriausių studentų dirbti į įmonę. Ant jo stalo laukė krūva literatūros ir užduotis – po savaitės parengti pranešimą. To jis niekada nebuvo daręs ir, kaip reikėjo tikėtis, po tos savaitės buvo „sukirstas“. Kai jis man apie tai papasakojo, labai gerai suvokiau, kad būtent mes jo neparengėme tokiai situacijai. Mes neišugdėme tų bendrųjų kompetencijų, kurių jam pirmiausia prireikė. Tai buvo pavyzdys, kuris paskatino mus keistis ir kurį nuolat prisimindavau, dirbdamas ir kurdamas visą ECTS.

Taip, šiandien jau galime pasakyti, kad mokome bendrųjų kompetencijų (pvz., kai studentai atsakinėja žodžiu ar rengia pranešimus). Bet tik retais atvejais mes tai darome sistemingai. Labai sunku įtikinti dalyko specialistus, kad bendrąsias kompetencijas reiktų įtraukti į tokius dalykus kaip chemija. Tradiciškai iki tol bendrąsias kompetencijas mes ugdėme per laboratorinius darbus arba per baigiamąjį projektą, dar – per praktiką konkrečioje darbo vietoje. Bet studentus reikia paruošti praktikai iš anksto!

Tam nemažai padeda asmeninio tobulėjimo planas, kuris sudaromas konkrečiam studentui ir nuolat su juo aptariamas, tobulinamas, prašoma užrašyti savo įspūdžius. Tą planą mes sudarome pirmaisiais metais. Per antruosius studijų metus daug kas pasimiršta, bet mes jį primename trečiaisiais, jį kartu su studentu tobuliname. Vėliau prie to grįžtame dar ir paskutiniais studijų metais. Tai padeda studentams apsispręsti, ką jie nori veikti toliau. Antraisiais metais daugiau dėmesio skiriame darbui grupėje, kai rengiant užduotis paprastai įsitraukia ir darbdaviai. Trečiaisiais metais svarbu bendravimas žodžiu. Ketvirtame kurse studentai jau yra suaugę. Tada vėl peržiūrime asmeninio tobulėjimo planus. Taip laipsniškai rengiame studentus ateičiai, ugdydami ne tik dalykines, bet – tai ne mažiau svarbu! – ir bendrąsias kompetencijas.

Todėl nors pirmaisiais metais mes galvojame, o kartais ir padejuojame dėl to, ką gi čia mums atsiuntė vidurinės mokyklos, paskutiniais studijų metais aš tampu ramus – mano pensija patikimose rankose.