Spalio 4–5 d. Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai kviečiami į pirmuosius mokymus, pristatysiančius kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos nacionalinę koncepciją, nuostatas, principus ir diegimo patirtį. Juos organizuoja nacionalinio projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“ vykdytojas Vilniaus universitetas.

Pasak projekto atstovų, jau dvejus metus komandoje dirbantys aukštųjų mokyklų ekspertai siekė perimti gerąją patirtį iš savo kolegų užsienyje ir sukurti nacionalinę, mūsų šalyje taikomą ir pritaikomą koncepciją. Todėl šie mokymai turėtų tapti praktiniu žinių ir įgūdžių išbandymu, taikant naująją kreditų koncepciją, kuriant studijų programas ir skiriant kreditus, grindžiamus studento laiku, reikalingus studijų siekiniams pasiekti.

Šiuo metu Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, pereina prie bendros Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos. Dabar galiojantis LR mokslo ir studijų įstatymas, kurio nuostatos, įtvirtinančios naują studijų kredito apibrėžtį, įsigaliojo nuo šių metų rugsėjo 1-osios, taip pat atitinka Europoje pripažįstamas Bolonijos deklaracijos normas ir įvardija visiškai kitą kredito sampratą. Tačiau įstatymų leidėjas tik inicijavo šiuos procesus, palikdamas pačiai šalies akademinei bendruomenei surasti tinkamus įgyvendinimo būdus ir instrumentus. Tą ir siekia padaryti nacionalinis projektas, dar vadinamas tarptautinės akademinės bendruomenės tarpusavio susikalbėjimo sistema.

Projekto dalyviai pripažįsta, kad visa ši „revoliucija“ – tai sudėtingas ir ilgalaikis procesas. Todėl į mokymus aukštųjų mokyklų atstovams kviečiantis projektas prasidėjo dar 2009 m. rugsėjo mėnesį ir truks iki 2012 m. vasario, tačiau pokyčiai turėtų vykti ir jam oficialiai pasibaigus. Tikimasi, kad jo metu sukurta ECTS nacionalinė koncepcija taps nacionaliniu teisės aktu ir bus taikoma visose Lietuvos aukštosiose mokyklose kaip vienas iš studijų kokybės užtikrinimo būdų, taip pat tarptautiniam bendradarbiavimui, skaidresniems ir paprastesniems akademiniams mainams. Įdiegus šią sistemą, Lietuvos aukštojo mokslo institucijos bus labiau matomos, tai padės joms dalyvauti Europos akademinėse iniciatyvose, palengvins lietuvių absolventų diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą.