Ilja Laursas – Vilniaus universiteto alumnas, sėkmingai veikiančios mobiliųjų aplikacijų platinimo bendrovės „GetJar“ įkūrėjas ir vadovas. Forume „Akademiškumas Lietuvoje“, kurį organizavo Oksfordo universiteto lietuvių bendrija, Kembridžo universiteto lietuvių bendrija ir Vilniaus universiteto Studentų atstovybė, jis kalbėjo apie itin svarbų ir aktualų dalyką – aukštųjų mokyklų ir verslo sektoriaus bendradarbiavimą. Ši sąveika, gerai išplėtota Vakarų pasaulyje, Lietuvoje vis dar nėra tokia stipri, kaip norėtųsi.
I. Laursas pabrėžė, kad šiandien Lietuvos verslas yra atitolęs nuo mokslo. „Verslo ir universiteto bendruomenės nėra susipynusios. Visi gyvena atskirai, todėl studentams pirmojo darbo suradimas ir savo kelio atradimas tampa itin komplikuotu procesu“, – sakė jis. Kalbėdamas apie vakarietišką patirtį, I. Laursas pažymėjo, kad Vakarų pasaulyje verslo ir mokslo sąveika yra natūralus reiškinys. „Universiteto vaidmuo nėra tik lavinti žmones. Aukštoji mokykla yra socialinė institucija. Naujausios žinios visame pasaulyje visada ateidavo iš universitetų, o Vakaruose universitetai tiesiog yra verslo lyderiai“, – sakė verslininkas.
Aukštosios mokyklos taip pat tampa ir verslininkų traukos centrais. Pasak I. Laurso, Vakaruose verslo atstovai labai noriai ir mielai ateina į susitikimus su studentais ir dėstytojais. Jo teigimu, netiesa, kad pačių žinomiausių ir sėkmingiausiai dirbančių verslininkų neprisikviesi į universiteto auditoriją. „Pastebėjau, kad kuo verslininkas yra žinomesnis, tuo geranoriškiau jis dalijasi savo patirtimi“, – kalbėjo I. Laursas.
Verslo atstovai turi ir savų interesų, kuriuos gali įgyvendinti akademinėje aplinkoje. „Verslininkai yra konservatyvūs. Jie dažniausiai negeneruoja naujų idėjų, o universitetai ir studentiška bendruomenė kaip tik pasižymi novatorišku mąstymu. Aukštosios mokyklos rengia konferencijas, į kurias verslininkai suvažiuoja pasižiūrėti, kokių yra naujovių“, – pasakojo I. Laursas. Anot jo, toks procesas Vakaruose yra įprastas.
Kalbėdamas forume, I. Laursas davė ir vieną svarbų patarimą būsimiems specialistams. Pasak jo, Vakaruose studentai neretai patys pasisiūlo neatlygintinai atlikti pagalbinius darbus įmonėje, kurioje jie svajoja įsidarbinti. Tai padeda ne tik įgyti patirties profesinėje srityje, bet ir patikrinti savo jėgas, įgyti tam tikrą kvalifikaciją. „Jeigu toks žmogus ateina padėti, kad ir kelis kartus per savaitę ar kelias valandas per dieną – po pusmečio jį yra labai lengva priimti į darbą, nes jis jau viską žino, yra į daug ką įsigilinęs“, – pažymėjo I. Laursas. Tačiau ne viskas taip paprasta. Kaip teko pripažinti ir pačiam I. Laursui, Lietuvoje tokiam savanoriškam, neatlygintinam darbui kol kas nėra palankios teisinės bazės – toks padėjėjas traktuojamas kaip nelegalus darbuotojas.
Komentarų: 3
2011-09-29 10:56
DonatasAš pats ėjau šią vasarą neatlygintinos praktikos į investicinį fondą ir norėčiau pabrėžti, jog yra teisiškai tvarkingas sprendimas: pasirašyti trišalę praktikos sutartį. Tačiau nežinau ar universitetas sutinka pasirašyti ją, jei norima dirbti mokslo metų metu.
2011-10-06 12:18
ašAš norėjau neatlygintinos praktikos praėjusią vasarą. Norėčiau pabrėžti, kad jei esate iš VU, tuomet pasirašydamas trišalę sutartį pažeidėte VU statuto (ar kažko ten) nuostatus, kurie sako, kad studentas atlieka praktiką tik tada, kai ji jam yra privaloma. Tai reiškia, kad jei jums vasarą praktika nebuvo privaloma, jūs sutarties gauti negalėjote. Smagu, jei jums viskas pavyko puikiai, vis dėl to, yra fakultetų, kurie į šį sutarties reikalavimą pažiūri labai atsakingai ir sutarties jokiais būdais neduoda. Jokios kitos sutarties, kad studentas galėtų dirbti neapmokamai pasirašyti neina (galit pasiskambinti į darbo inspekciją), darbovietės su kitu dokumentu (sutikimu iš universiteto ar pan. t.y. be trišalės sutarties) priimti irgi nesutinka (bent jau tos, kurios susipažinusios su teisiniais reikalavimais, nekalbu apie mažesnes, kurios, tikėtina, nežino gerai visų niuansų).
Į tai buvo mėginta atkreipti dėmesį ir forumo metu.
2012-02-14 20:29
KVEPALU SALABlogiausia, jog pas mus viskas vyksta tik kalbų lygyje ir niekas nesiruošia kardinaliai kažko keisti….Valdžia kartais sprendžia apsurdiškus klausimus, o elementarios įstatiminės bazės nesugeba sutvarkyti taip, kad ji tarnautu jaunam žmogui. Štai jums protingas žmogus pateikė pavyzdį, lieka tik formalumai – misija neįmanoma!!! O šiaip gerbiamas Ilja Laursas galėtų čia padirbėti, juk ir pats naudos turėtų iš pusdykių studentų. Žinoma šis komentaras yra tik mano asmeninė nuomonė.