Etninė įtampa – reiškinys, apie kurį šiandien vis garsiau kalbama Lietuvoje. Ypač aktualus jis tampa vertinant šiandieninius Lietuvos ir Lenkijos santykius, nors dar prieš keletą metų atrodė, kad mūsų šalys rodo puikų geros kaimynystės pavyzdį. Vilniaus universiteto mokslininkai irgi nelieka nuošalyje nuo valstybei svarbių klausimų. Rugpjūčio 25 d. VU Istorijos fakulteto prodekanas prof. dr. Alfredas Bumblauskas Kultūros ministerijos organizuotoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Istorinių stereotipų įveikimas kaip priemonė etninėms įtampoms neutralizuoti“ pristatė įdomų ir provokuojantį pranešimą „Lietuvos etninės įtampos kaip didžiųjų istorijos naratyvų priešpriešų išdava“. Savo pranešime A. Bumblauskas pasiūlė įdėmiau pasižiūrėti į Lietuvos visuomenę ir pabandyti suprasti joje vykstančius procesus.
Pristatydamas savo koncepciją A. Bumblauskas pažymėjo, kad terminą „naratyvas“ į mokslinės terminijos pasaulį įvedė prancūzų sociologas Jeanas François Lyotard‘as. Pranešėjo aiškinimu, naratyvas yra tam tikras teiginys, pagrindžiamas keliais sakiniais (bet tas pagrindimas dažniausiai yra paviršutiniškas, o ne giluminis). „Pasako „lenkai yra sukčiai“ ar „lietuviai yra barbarai“ ir pagrindžia penkiais sakiniais. Kai klausi: „Iš kur tai žinai?“, gauni atsakymą: „Nežinau, bet taip yra“,“ – aiškino naratyvo veikimo principą A. Bumblauskas. Pasak jo, didieji naratyvai leidžia elitams manipuliuoti visuomene.
A. Bumblausko manymu, didieji naratyvai sukūrė Lietuvos visuomenėje dvi stovyklas, kurias mokslininkas sąlyginai apibūdino kaip „patriotus“ ir „kosmopolitus“. Kiekviena iš šių stovyklų turi savo naratyvą ir vertybinę orientaciją. Kaip teigia A. Bumblauskas, „patriotai“ kaip vertybę iškelia pagonybę, o „kosmopolitai“ krikščionybę, lygiai taip pat „patriotams“ prie širdies Vytauto imperija, o „kosmopolitai“ labiau pabrėžia Lietuvos didžiosios kunigaikštystės, Statutų ir Vilniaus universiteto įkūrimo epochą. Skaitydamas pranešimą A. Bumblauskas išvardijo ir dar daugiau skirtumų tarp „patriotų“ ir „kosmopolitų“ įsitikinimų. Šie skirtumai apima požiūrį į istoriją, autoritetų ir vertybių pasirinkimą. Net pati naujausia istorija susilaukia skirtingų vertinimų – patriotams 2004 metai, kai Lietuva įstojo į ES ir NATO, simbolizuoja pavojingą atsivėrimą globalizacijai, žudančiai tautiškumą ir lietuvybę, o „kosmopolitams“ tai yra didžiausias pasiekimas, priartėjimas prie liberalių ir demokratinių vertybių.
Naratyvų skirtumas lemia ir skirtingus požiūrius į tautines mažumas ir jų problemas. „Patriotams“ tautinės mažumos yra „svetimų, blogų kaimynų palikimas“. „Kosmopolitai“ žiūri į tautines mažumas kaip į kultūrų įvairovės ir demokratijos elementą.
Komentuodamas savo pranešimą laikraščiui „Universitas Vilnensis“ A. Bumblauskas pabrėžė, kad jam asmeniškai artimesnė yra „kosmopolitų“ laikysena. „Aš esu „kosmopolitiškoje“ pusėje, nes ji yra dialogiška, tuo tarpu „patriotiškoji“ pusė yra doktrinieriška“, – pažymi istorikas. A. Bumblausko manymu, būtent „kosmopolitizmas“ turi daugiau aiškių pranašumų. „Kiekviena koncepcija moksle yra vertinama tiesos, naudingumo ir estetiškumo požiūriu. „Kosmopolitai“ yra arčiau mokslo, nes būtent jų pozicija leidžia bendrauti su tarptautine mokslininkų auditorija, dalyvauti bendrame darbe. Jų pozicija yra naudingesnė politiškai, nes leidžia kalbėtis su kaimynais ir tautinėmis mažumomis. Be to, ji yra ir estetiškai turtingesnė, nes apima daugiau Lietuvos paveldo ir kultūros formų nei „patriotų“ pozicija“, – yra įsitikinęs A. Bumblauskas.
Komentarų: 1
2011-09-23 20:45
ArvydasJei ponas A.Bumbliauskas nebutu prodekanu ar toks niekinis straipsnis taip ilgai,vos ne visus metus/!/ butu laikomas ir ar isvis butu spausdinamas?Nori jis but kosmopolitu,tai te ir buna,tik tenepamirsta,kad lasinius tai lietuviskus valgo.As jau nekalbu apie patriotizma,gal pono pareiskimmuose nors protingumo trupiniu turetu buti.