Pastaruoju metu Lietuvoje viena aktualiausių ir opiausių temų – augančios degalų kainos. Lažybų bendrovės visai neseniai net siūlė nemažas sumas statantiems, ar skaičiai degalinių švieslentėse prasidėjus vasarai peržengs 5 litų už litrą populiariausio benzino ribą, ar ne. Kad ir kaip sunku tai įsivaizduoti, šiandien galime būti tikri, kad rekordų bus ir daugiau. Tuo įsitikinęs Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) profesorius Arvydas Paškevičius.

A. Paškevičius remiasi naftos kainų pokyčiais per pastaruosius kelis dešimtmečius. Degalų kainų kitimas, anot jo, galimas, bet tik į vieną pusę. Aukštyn. „Pasaulinės tendencijos rodo, kad kyla visų energetinių žaliavų kainos, vadinasi, naftos kainos taip pat kils. Naftos produktai šiuo metu sudaro apie 32 procentus viso pasaulio energijos. Maždaug tokia pati dalis atitenka angliai, kiek mažiau – dujoms. Visi kiti energijos šaltiniai – vandens, atominės, saulės, vėjo jėgainės ir panašiai – sudaro likusią pasaulio energijos dalį. Kol pastarieji nėra kaip reikiant išplėtoti, o naftos, anglių, dujų ištekliai dėl intensyvaus vartojimo pamažu senka, tikėtis, kad nafta pigs, beviltiška“, – įsitikinęs VU TVM profesorius.

Didžiausią įtaką staigiems naftos kainų svyravimams, pasak A. Paškevičiaus, turi politika: įvairūs karai, neramumai, kilę naftą eksportuojančių ir daugiausia naftos suvartojančių šalių viduje, ekonominės krizės, suirutės, streikai, rečiau – stichinės nelaimės. „Rusijos, Venesuelos krizė, Irako karas, dabartinė įtempta Libijos situacija, žemės drebėjimas ir cunamis Japonijoje pavasarį – tai tik keli pavyzdžiai, turėję ar turintys įtakos naftos kainoms. Jei naftą eksportuojančios šalys dėl vienokių ar kitokių priežasčių nusprendžia sumažinti naftos tiekimą, kainos automatiškai šokteli aukštyn. Ir priešingai, jei didžiosios valstybės naftos pradeda pirkti mažiau, sumažėja paklausa, o kartu su ja ir naftos kaina“, – aiškina VU TVM profesorius. 

A. Paškevičiaus teigimu, daugiausia energijos pasaulyje šiuo metu suvartoja Kinija. Ir šios šalies poreikiai vis auga. „Auga Kinijos gamybiniai pajėgumai, vadinasi, jos naftos poreikis ateityje bus dar didesnis. Šiek tiek ironiškas, bet labai akivaizdus pavyzdys, susijęs su Kinija – kol kas labai daug kinų važinėja dviračiais, motoroleriais. Pabandykime įsivaizduoti, jei staiga visi jie persėstų prie automobilio vairo, kaip tada išaugtų Kinijos naftos poreikis. Antroje vietoje pagal naftos suvartojimą pasaulyje yra JAV, trečiąja, ketvirtąja ir penktąja vietomis dalijasi Rusija, Indija, Japonija. Šias šalis sparčiai vejasi Meksika, Brazilija“, – tvirtina A. Paškevičius.

Pasak VU TVM profesoriaus, netrūkstamas naftos kainų augimas Lietuvoje turi didelę įtaką kasdienių prekių kainų kitimui, netolimoje ateityje gali paspartinti infliacijos procesus, o su jais ir dar didesnę žmonių emigraciją. „Bene svarbiausias poveikis yra susijęs su dujų kaina. Sutartyje tarp Rusijos „Gazprom“ ir Lietuvos Respublikos yra numatyta, kad dujų kaina bus nustatoma pagal specialią formulę. Tai reiškia, kad pakilus naftos produktų kainoms proporcingai kils ir dujų kaina. Naujas dujų kainų šuolis, kuris prognozuojama apie 20 proc., numatytas nuo liepos 1 d., bet realius pokyčius gyventojai pastebės tik rudenį, gavę sąskaitas už butų šildymą. Vidutiniškai vieno namų ūkio išlaidose būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras sudaro maždaug 12,5 proc. visų išlaidų. Kadangi ši išlaidų rūšis užima antrą vietą namų ūkio išlaidų sąraše, tai maždaug 20 proc. kainų augimas turės pastebimą poveikį daugelio šeimų biudžetuose. Analogiškai turėtų kisti ir trečia pagal svarbą šeimos išlaidų rūšis – transportas. Akivaizdžiai brangs ir maisto produktai, nes didės jų gamybos, transportavimo sąnaudos“, – teigia A. Paškevičius.

Logiškiausia išeitis šioje situacijoje, VU TVM  profesoriaus A. Paškevičiaus tvirtinimu, būtų atlyginimų kėlimas, nes dalis žmonių dar labiau augant kainoms paprasčiausiai nebeišgyvens. Taip pat labai svarbu paspartinti senos statybos būstų renovacijos procesą, nes dauguma namų ūkių prasidėjus šildymo sezonui bus itin neekonomiški. Išlaidų srautą sumažinti padėtų ir transporto priemonės pasirinkimas – į darbą važiuoti susikooperavus su kaimynais, draugais ar viešuoju transportu yra pigiau nei vienam pačiam nuosavu automobiliu.