Manoma, kad kai kurios šalys vien išsprendusios lyčių diskriminacijos klausimus galėtų savo ekonomikos plėtrą padidinti trečdaliu. Taip pat ir moksle – panaudoję visą moterų potencialą, galėtume pasiekti didesnį proveržį mokslo ir inovacijų srityje, o tai yra naudinga visiems.

Pasak Europos Sąjungos inovacijų, mokslinių tyrimų, kultūros, švietimo ir jaunimo komisarės Maryios Gabriel, moterys mokslininkės jau dabar smarkiai keičia pasaulį. „Būtent moterys yra tamsiosios medžiagos mokslinių tyrimų pradininkės, prisideda prie biomedicinos mokslo pažangos, daro atradimus neuropsichologijoje ir vadovauja tarptautiniams mokslinių tyrimų kompetencijos centrams. Europos akademiniame pasaulyje, vertinant doktorantūros absolventų skaičių, esame beveik pasiekę lyčių lygybę, o Lietuva yra tarp pirmaujančių – čia moterys sudaro 58 proc. visų doktorantūros absolventų. Dar labiau džiugina tai, kad Lietuvoje moterys eina 40 proc. aukščiausių akademinių pareigų“, – mūsų šalies stiprybes konferencijoje apie moterų įgalinimą moksle vardija eurokomisarė.

Moterys vadovauja 30 proc. Lietuvos universitetų

Nors pagal moterų skaičių moksle lyderiaujame Europoje, tačiau aukštesnes vadovaujančias akademines ir mokslines pozicijas moterys mūsų šalyje užima rečiau nei vyrai, o daktaro laipsnį įgijusios moterys 2020 m. uždirbo vidutiniškai ketvirtadaliu mažiau negu tokį pat išsilavinimą įgiję vyrai.

Asociacijos „Lyderė“ atstovės dr. Agnės Paliokaitės teigimu, laikui bėgant moterų ir vyrų nelygybė savaime neišsisprendžia. Nors moterys šiandien jau vadovauja net 30 proc. Lietuvos universitetų, kol kas tai nėra panašu į lygiavertį atstovavimą. Europos mastu per pastarąjį šimtmetį vyrai laimi daugiau finansinių grantų savo tyrimams, o vienam moters išradimui vis dar tenka 9 vyrų išradimai.

„Yra paskaičiuota, kad, palikus lyčių nelygybės problemą savieigai, ji pati savaime išsispręstų tik dar po 99 metų. Todėl spręsti šioms problemoms Europos Komisija jau įdiegė naujas tikslines lyčių lygybės skatinimo moksle priemones, kurios atsirado kaip privalomas reikalavimas institucijoms, siekiančioms europinio finansavimo“, – sako dr. A. Paliokaitė.

Dažniausias stereotipas – „motinystės siena“

Tyrimai rodo, kad prie nelygybės moksle svariai prisideda egzistuojantys stereotipiniai nusistatymai ir situacijos.

Lietuvoje moterų įgalinimo auštajame moksle reprezentatyvų tyrimą atlikusios ir beveik 900 mokslo darbuotojų apklaususios Vilniaus universiteto (VU) docentė Aurelija Novelskaitė ir asociacijos „Lyderė“ valdybos narė dr. A. Paliokaitė siekė išskirti esmines tiesiogiai su moterų įgalinimu susijusias problemines sritis Lietuvos mokslo ir studijų institucijose, išryškinti iššūkius bei stereotipus, su kuriais susiduria moterys, siekdamos jose karjeros.

Atlikta analizė parodė, kad stereotipinės nuostatos, požiūriai, situacijos, įsitikinimai yra gana smarkiai paplitę Lietuvos mokslo ir studijų institucijose, dažniausiai gamtos, medicinos ir sveikatos, technologijų, žemės ūkio mokslų srityse.

„Didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria mokslininkės, yra vadinamoji „motinystės siena“, kai manoma, kad tapusi motina moteris automatiškai praranda dalį savo profesinių kompetencijų ir motyvaciją siekti rezultatų darbe. Kartais su šiuo stereotipu susiduria net ir tos moterys, kurios neturi ir net neketina turėti vaikų. Stereotipų yra ir daugiau, tačiau esmė yra ta, kad visi jie lemia šališkumą, kuris suprantamas kaip nelygios galimybės ir smūgis meritokratijai“, – įsitikinusi dr. A. Paliokaitė.

Tyrimas parodė, kad 40 proc. apklausos dalyvių su šia stereotipine nuostata susidūrė bent kartą ar kelis kartus per pastaruosius metus. Daugiau kaip pusės apklausos dalyvių nuomone, įsipareigojimų šeimai neturėjimas – teigiamas veiksnys moters karjeroje, ir atvirkščiai, vaikų turėjimas sukelia daugiau kliūčių moters karjerai, bet ne vyrų.

Dauguma turi lyderių savybių, bet vadovauti nesiekia

Kita tyrimą atlikusi mokslininkė doc. A. Novelskaitė pasidalijo ir teigiama žinia – remiantis apklausos dalyvių vertinimais, lyčių lygybei palankios praktikos mokslo ir studijų institucijose yra pastebimos dažniau nei tos praktikos, kuriose stokojama lyčių lygybės. „Pavyzdžiui, net 58 proc. apklausos dalyvių mano, kad jų institucijose dauguma darbuotojų jaustųsi vienodai, ar jiems vadovautų vyras, ar moteris. Tačiau beveik pusė respondenčių nežinotų, kur kreiptis susidūrus su lyčių nelygybės klausimais savo institucijoje, o trečdalis pripažino, kad jų darbovietėse nėra veiksmingos lyčių lygybės politikos“, – rezultatus komentavo ji.

Mokslinė studija rodo, kad nors lyderių savybes, patirtį ir įdirbį turi didžioji dalis apklausoje dalyvavusių moterų, tačiau tik 10 proc. jų norėtų siekti vadovaujančių pozicijų. Toks ribotas suinteresuotumas užimti vadovaujančias pozicijas ir žemesnis pasitikėjimas savimi reiškia moterų lyderystės potencialo švaistymą. Tikėtina, kad tai susiję su palaikymo bei paskatinimo trūkumu ir su paplitusiais moterų pasitikėjimą savimi mažinančiais stereotipais, pavyzdžiui, kad mokslas yra „vyriška“ sritis, o kompetentingos, ambicingos ir ryžtingos moterys vertinamos kaip „vyriškos“, todėl mažiau mėgstamos darbo kolektyve.

Rekomenduojami struktūriniai pokyčiai organizacijose

Siekiant užtikrinti lyčių lygybę ir įgalinti moteris mokslo ir studijų srityje, būtina įgyvendinti struktūrinius pokyčius, kurie būtų ne formalūs, o turėtų praktinį poveikį ir spręstų moterims aktualiausias problemas.

„Remdamiesi apklausos rezultatais, mes identifikavome penkias prioritetines sritis, kuriose siūlytume imtis tam tikrų priemonių, užtikrinančių abiejų lyčių poreikius ir įgalinančią moterų potencialą. Visų pirma siūlytume palengvinti vaikų priežiūros įsipareigojimus užtikrinant, kad bus sudaromas lankstus darbo grafikas, sukuriant prieinamų ir kokybiškų vaikų priežiūros paslaugų teikimo mechanizmą ir įgyvendinant moterų karjerą moksle skatinančias programas“, – vardija doc. A. Novelskaitė.

Kaip dar vieną labai svarbų prioritetą mokslininkės išskyrė lygių galimybių darbo aplinkoje užtikrinimą. Siūloma diegti skaidrias ir sąžiningas darbo apskaitos ir apmokėjimo procedūras, taip pat vidines taisykles, užtikrinančias nešališką išteklių paskirstymą, institucinę komunikaciją, moterų mokslininkių matomumą visuomenėje.

„Trečias prioritetas yra samdymo, atrankos ir vertinimo procedūros, užtikrinančios vienodas įdarbinimo ir karjeros galimybes. Rekomenduotume skelbiant konkursus į pareigas kurti lyties atžvilgiu neutralius skelbimus, naudoti lyties atžvilgiu neutralius atrankos kriterijus ir skaidrias testavimo / vertinimo procedūras“, – sako VU mokslininkė.

Kitos rekomendacijos susijusios su proporcingu lyčių atstovavimu institucijų valdymo ir sprendimų priėmimo struktūrose, periodiškomis darbuotojų apklausomis apie klimatą visoje organizacijoje. Siūloma sistemingai rinkti duomenis apie lyčių skirtumus ir pažangą institucijoje, organizuoti darbuotojų švietimą lygių galimybių temomis.

Ateitis – stereotipams atsparus ugdymas

Tyrėjos identifikavo ir nacionalinės politikos sprendimų poreikį. Tyrimo duomenys rodo, kad aktualu nacionaliniu mastu turėti lyčių lygybės skatinimo ir įtvirtinimo mechanizmą, taip pat lyčių lygybės MTEPI sektoriuje stebėsenos ir analizės mechanizmą.

„Ypač norėčiau išskirti doktorantų ir doktorančių situaciją. Čia reikėtų jau ir nacionalinio lygmens pagalbos, nes kai šie žmonės išeina motinystės ar tėvystės atostogų, netenka socialinių garantijų“, – sako dr. A. Paliokaitė.

Pasak jos, žiūrint į tolimesnę ateitį svarbiausia rekomendacija būtų stereotipams atsparaus ugdymo skatinimas, nes stereotipai susiformuoja dar vaikystėje ir aukštojo mokslo sistema paskui jau tik tvarkosi su jo padariniais. Dėl to išties svarbu, kad ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo programų turinys ir pedagogai būtų jautrūs lyčių lygybės temai ir perduotų vaikams nediskriminacinį požiūrį.

Pirmas žingsnis – pasaulėžiūros keitimas

Aukštojo mokslo lyderių diskusijoje paklausus, ką mokslo institucijos galėtų padaryti dabar, kas būtų veiksminga kuriant lygias galimybes, VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas sako, kad svarbu yra ne tik priemonės, bet visų pirma pasaulėžiūros ir suvokimo klausimas.

„Kalbant apie mokslą, aš visų pirma akcentuočiau ne vien tik karjerą, nes žmonės mokslą renkasi ne tik kad taptų profesoriais. Kalbama apie visą bendruomenę, aplinką, komunikaciją, saviraišką ir savo vertės suvokimą. Tai pačios jautriausios sritys, kuriose, kaip tyrimai parodo, nėra taip gerai, ir institucijai svarbu tai pripažinti. Daug stereotipinių pasaulėžiūros dalykų ateina dar iš mokyklos ir požiūrį pakeisti yra sunku, bet pagrindinis spendimas būtų atviras kalbėjimas“, – pabrėžia VU vadovas.

Pasak jo, taip pat labai svarbus yra ir priemonių, kaip mes užtikriname lyčių lygybę, klausimas. VU įvairovės ir lygių lygybių strategija ir iš jos kilęs lyčių lygybės planas buvo gana ilgai diskutuotas dokumentas, dėl kurio sutarimas rastas ne taip jau ir paprastai. Be to, planuojama plėsti sąrašą konkrečių priemonių, kurios leistų moterims tiek geriau jaustis, tiek siekti geresnės karjeros moksle. Tai galėtų būti ir racionaliu būdu adaptuoti kvalifikaciniai reikalavimai moterims mokslininkėms, pagimdžiusioms ir auginančioms vaikus, taip pat lankstesnis darbo grafikas pirmus metus grįžus iš vaiko auginimo atostogų.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektoriaus Daliaus Misiūno teigimu, nors pokyčio poreikis yra visiškai aiškus, jo įgyvendinimas vis dar lieka dideliu iššūkiu. Daugiausia tai priklauso nuo institucijų kultūros ir įpročio, o ne nuo užrašytų formalių taisyklių. Nors jos taip pat galėtų pagelbėti ir sulyginti sąlygas tokiose problemiškiausiose situacijose kaip mokslinės karjeros pradžia ir sklandus karjeros tęsimas po motinystės pertraukos.

Lietuvos sporto universiteto rektorė Diana Rėklaitienė diskusijoje teigė, kad, žiūrint tik į statistiką ir formalius duomenis, jos vadovaujamoje institucijoje lygybė egzistuoja, tačiau problemų vis tiek yra, nes aukščiausio lygmens mokslinę karjerą pasiekia daugiau vyrų nei moterų. Rektorė tai sieja su visuomenės požiūriu, tradicija ir joje egzistuojančiomis stereotipinėmis nuostatomis, kurios ateinant jaunajai kartai po truputėlį kinta.

Tuo tarpu Inga Žalėnienė, Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorė, mano, kad moteris turi nemažai pasirinkimų ir gali pati nuspręsti, ar ji nori derinti karjerą ir vaikų auginimą, ar atsiduoti tik šeimai, ar tik siekti karjeros. Ir visi pasirinkimai turi būti gerbtini bei palaikomi.

„Savo bendruomenėje labai atsakingai žiūrime į šeiminio gyvenimo ir profesinės veiklos derinimą, esame pasitvirtinę politiką ir siekiame, kad ji nebūtų tik deklaracijos. Neseniai įkūrėme bendruomenės gerovės centrą, turime tikslą universitete įsteigti ir vaikų ir jaunimo dienos centrą, kuris tiek vaikų turinčioms studentėms, tiek dėstytojoms teiktų vaikų priežiūros ir edukacijos paslaugas ir būtų realus asmeninio gyvenimo ir darbo derinimo problemos sprendimo būdas“, – sako MRU rektorė.

Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė konferencijoje ragino moteris nepasiduoti melui apie pagalbinį vaidmenį visuomenėje ir linkėjo, kad svarbiausi pokyčiai įvyktų moterų galvose, išankstinėse nuostatose, net ir svajonėse. „Per dažnai mūsų pasirinkimus diktuoja visuomenės primesti normatyvai ir išorinio pasaulio lūkesčiai, susiję su tuo, ko turime norėti, kokios turime būti, bet turėtų būti atvirkščiai – savo unikaliais pasirinkimais mes galime keisti pasaulį ir parodyti, kad visi žmonės yra įvairūs ir tai yra mūsų kuriančių ir statančių bendruomenių stiprybė“, – pabrėžė I. Šimonytė.

Konferencijos transliaciją stebėkite www.delfi.tv kanale.