Praėjusią savaitę Vilniaus universiteto tarptautinių reikalų prorektorius doc. dr. Rimantas Vaitkus dalyvavo Oslo universitete vykusiame UNICA (Network of Universities from the Capitals of Europe) seminare „Žaliasis akademinis pėdsakas“ („Green Academic Footprint“). Seminare buvo svarstoma, kokį indėlį aukštosios mokyklos gali įnešti į darnųjį visuomenės ir miestų vystymąsi, ir aptariama, kokį vaidmenį jos atlieka šioje srityje.

Yra kelios veiklos sritys, kuriose universitetas turi galimybę pasireikšti kaip „žalioji“ įstaiga. Universitetas turėtų organizuoti aplinkosaugos kursus ne tik studentams, bet ir visai bendruomenei bei visuomenei. Universitetas yra svarbi mokslo įstaiga, todėl dalis jo darbuotojų atliekamų mokslinių tyrimų turi būti skiriama darniam vystymuisi. Pagaliau visa universiteto veikla gali ir turi būti tokia, kuri ugdytų „žaliąjį“ požiūrį, t. y. universiteto veikla turi mažiau kenkti aplinkai, o bendruomenės nariai turėtų prisidėti prie aplinkos saugojimo. „Seminare mes matėme daug įvairių pavyzdžių, kaip galima ugdyti bendruomenės požiūrį į gamtos tausojimą, kokių žingsnių šia linkme gali imtis pati aukštoji mokykla“, – pasakojo R. Vaitkus.

Įdomų būdą kovoti dėl ekologiškesnės miesto aplinkos pasirinko Lozanos universitetas. Šios aukštosios mokyklos administracija, siekdama, kad kuo daugiau bendruomenės narių naudotųsi viešuoju transportu, o ne nuosavais automobiliais, sąmoningai sumažino automobilių stovėjimo vietų skaičių prie universiteto pastatų. Toks žingsnis, universiteto apskaičiavimu, padėjo net septynis kartus sumažinti CO₂ išmetimo į aplinką kiekį, tenkantį vienam universiteto bendruomenės nariui. Lozanos universitete yra įsteigta prorektoriaus darniam vystymuisi pareigybė – tuo, anot R. Vaitkaus, šis universitetas išsiskiria iš kitų universitetų.  Tačiau dauguma universitetų savo draugiškumą aplinkai stengiasi išreikšti tradiciniais būdais – siekia mažinti šilumos, elektros ir vandens sunaudojimą, skatina atliekų rūšiavimą ir pan. R. Vaitkus pažymėjo, kad Vilniaus universitetas irgi galėtų pasireikšti šioje srityje. „Mes šiandien sunaudojame krūvas popieriaus. Žinoma, kai kurie dokumentai reikalingi pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai, kitoms įstaigoms, bet kitais atvejais popieriaus sunaudojimą būtų galima mažinti. Galbūt nėra tikslinga reikalauti iš studentų pateikinėti kelis rašto darbų egzempliorius – gal užtektų vieno popierinio egzemplioriaus ir plačiau naudojamos elektroninės versijos“, – svarstė galimą VU indėlį į gamtos išteklių tausojimą R. Vaitkus.

Tarptautinių reikalų prorektorius apgailestavo, kad Lietuvoje vis dar nėra plačiau paplitęs atliekų rūšiavimas. „Užsienyje, gyvenant bendrabutyje, atliekų rūšiavimas yra privalomas. Manau, kad ir mes turėtume skatinti atliekų rūšiavimą tarp savo studentų“, – pažymėjo tarptautinių reikalų prorektorius. Pasak R. Vaitkaus, surūšiuotas atliekas galima deginti specialioje atliekų deginimo stotyje, kurios gaminama šiluminė energija gali būti naudojama universiteto reikmėms. Vakaruose tokių pavyzdžių yra. „Deja, mums iki panašių projektų dar labai toli, tačiau mąstyti ta linkme reikėtų“, – yra įsitikinęs prorektorius.

R. Vaitkaus manymu, universiteto vaidmuo gali būti neįkainojamas ir formuojant tinkamą visuomenės požiūrį į aplinką. „Manau, kad būtina įvesti bendro universitetinio lavinimo kursą, kuris būtų skirtas darnaus vystymosi problematikai ir kitiems su tuo susijusiems klausimams“, – sakė prorektorius. Jo teigimu, reikia keisti situaciją, kai į aplinkos resursų tausojimą vis dar žiūrima kaip į savotišką mados reikalą.

Lietuvoje dar dažnai neįvertinamas ir mokslininkų potencialas, kuris gali būti panaudojamas sprendžiant vienokias ar kitokias nūdienos problemas. R. Vaitkus pažymėjo, kad užsienyje universiteto mokslininkai neretai glaudžiai bendradarbiauja su miesto valdžia aplinkosaugos ir darnaus vystymosi klausimais. „Pas mus tokios sąveikos nėra“, – apgailestavo prorektorius. VU mokslininkai tikrai galėtų daug ką nuveikti, orientuodami savo tyrinėjimus į miesto problematiką, tačiau, kaip pabrėžė prorektorius, tokius darbus turi užsakyti pats miestas.

Nors gal VU šiandien ir negalėtų pretenduoti į paties „žaliausio“ universiteto vardą, tačiau keletas svarbių žingsnių šia kryptimi žengta ir pas mus. „Vilniaus universitete jau daug kur pakeisti langai, atliekami pastatų šiltinimo darbai ir pan. Taip mes mažiname energijos suvartojimą ir anglies dioksido, išmetamo į aplinką, kiekį. Kitaip sakant, tokiu būdu mes ne tik tampame „žalesni“, bet ir sumažiname savo išlaidas“, – kalbėjo prorektorius.

R. Vaitkus pabrėžė ir bendruomenės narių sąmoningumo svarbą. „Mums patiems reikia suprasti, kad esame atsakingi už tai, kas vyksta aplinkoje. Viskas paprasta – išjunkime šviesą, kai mums jos nereikia, užsukime vandenį, rūšiuokime atliekas. Tai gali būti mūsų realūs praktinio gamtos saugojimo ir jos išteklių tausojimo žingsniai, kurie iš esmės nieko nekainuoja“, – sakė prorektorius.

UNICA planuoja aktyviau plėtoti „žaliojo akademinio pėdsako“ idėją ir ateityje. Iš seminaro dalyvių suformuota darbo grupė, rengianti atitinkamus dokumentus, kuriuos turėtų svarstyti viso tinklo vienijamų universitetų rektoriai. „Mūsų universitetas, kaip visavertis UNICA tinklo narys, turės galimybę dalyvauti ir rengiant dokumentus, ir juos svarstant bei įgyvendinant“, – pažymėjo R. Vaitkus.