Karantino sąlygomis kontaktiniu ar nuotoliniu būdu vykę neformaliojo ugdymo užsiėmimai yra reikšmingesni, nei būtų galima manyti – rodo mokslinio tyrimo rezultatai. Vilniaus universiteto (VU) mokslininkams apklausus daugiau nei 500 Lietuvos šeimų, auginančių 7–14 metų vaikus, paaiškėjo, kad būrelių nelankantys vaikai karantino metu turėjo daugiausia emocinių sunkumų ir problemų su bendraamžiais. Be to, labiausiai karantino metu sveikata bei savijauta pablogėjo būtent tų vaikų, kurie, anksčiau lankę būrelius, karantino metu nuotoliniu būdu jų nebelankė.
Labiausiai pablogėjusi savijauta ir sveikata
VU mokslininkai, vykdydami tyrimą „Ilgalaikis ekranų poveikis vaikų fizinei ir psichikos sveikatai“, šeimų klausė, kaip vaikams sekėsi mokytis „ilgojo“ karantino laikotarpiu, kiek laiko jie kasdien leisdavo prie ekranų mokymosi tikslais ir pramogoms, kaip jie jautėsi, kokia jų sveikata, ar jie lankė neformaliojo ugdymo užsiėmimus.
Įtakos tyrimų rezultatams turėjo skirtinga bekontakčio mokymosi trukmė – buvęs „ilgasis“ karantinas ir nuotolinis ugdymas, prasidėjęs pernai vėlyvą rudenį, užtruko: pradinukams jis tęsėsi daugiau nei keturis mėnesius, o vyresniems mokiniams – pusę metų ir ilgiau.
Anot specialistų, padėtį blogino ir tai, kad, be užvertų mokyklos durų, nutrūkusio gyvo bendravimo su mokytojais ir bendraamžiais, sustojo ir didelė dalis neformaliojo ugdymo veiklų – sporto, meno, techninių, kūrybinių ar kitokių būrelių, užsiėmimų. Dalis jų vis dėlto prisitaikė ir „pasiekė“ vaikus per nuotolį. Šiuo atveju interneto ryšys bei ekranai, nors ir vargino, tačiau laikinai tapo puikiu pagalbininku skatinant vaikus mankštintis, kurti, treniruotis, dalytis, bendrauti.
„Atradome, kad kas dešimtas tyrime dalyvavęs vaikas būrelių nelankė niekada. Kas trečias (31 proc.) anksčiau lankė, bet prasidėjus karantinui nustojo, – tyrimo rezultatus komentuoja prof. Roma Jusienė, vadovaujanti tyrėjų komandai. – 9 proc. mokinių apklausos, kuri vyko ankstyvą pavasarį, metu jau turėjo galimybę lankyti bent vieną būrelį kontaktiniu būdu, o pusė visų tyrime dalyvavusiųjų būrelius lankė nuotoliniu būdu. Mes šias keturias mokinių grupes ir palyginome. Nenuostabu: geriausia savijauta ir sveikata pasižymėjo neformalaus ugdymo užsiėmimus lankiusieji vaikai. Jie, beje, mažiausiai laiko leido prie ekranų ir jų priklausomybės nuo interneto rizika – mažiausia.“
Sveikata ir savijauta karantino metu labiausiai pablogėjo tų vaikų, kurie, dalyvavę neformaliajame ugdyme iki karantino, vėliau būrelių nebelankė nuotoliniu būdu, ypač lyginant juos su mokiniais, kurie ir toliau lankė būrelius, kad ir nuotoliniu būdu.
Ilgiausiai prie ekranų – būrelių nelankę vaikai
Pasak prof. R. Jusienės, būrelių nelankę vaikai turėjo daugiausia sunkumų su bendraamžiais ir emocinių problemų, kurios pasireiškė aukštesniu nerimo lygiu ir prasta nuotaika, o šių vaikų vidutinė buvimo prie ekranų ar internete trukmė pramogoms yra ilgiausia. Jų tėvų išsilavinimas, beje, buvo reikšmingai mažesnis nei kitų grupių vaikų.
„Būtent tie mokiniai, kurie karantino metu nustojo lankyti neformaliojo ugdymo užsiėmimus, dažniausiai skundėsi galvos skausmais, – sako prof. R. Jusienė. – Būrelius lankantys vaikai beveik vieną valandą per dieną buvo trumpiau prie ekranų vien laisvalaikio veikloms ar pramogoms nei būrelių nelankantys 7–14 metų vaikai! Net ir nuotoliniu būdu būrelius lankiusių vaikų laikas prie ekrano pramogoms vis tiek buvo trumpesnis nei tų vaikų, kurie būrelių nelankė.“
Tyrimą „Ilgalaikis ekranų poveikis vaikų fizinei ir psichikos sveikatai“, finansuojamą Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, atlieka VU Psichologijos instituto ir Vaikų ligų klinikos mokslininkai (www.mediavaikai.lt).
Komentarų nėra. Būk pirmas!