Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria kiekvienas studentas – tai baigiamojo darbo rengimas. Dažnai kylantys klausimai susiję su temos pasirinkimu ir formuluote, teorijos paieška. Į ką derėtų atkreipti dėmesį ir kaip parašyti apdovanojimo vertą baigiamąjį rašto darbą, pataria Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto absolventės Dovilė Peseckienė ir Indrė Višinskaitė, kurių darbai buvo apdovanoti Lietuvos mokslų akademijos (LMA) premijomis, taip pat jų baigiamųjų darbų vadovės profesorės Virginija Jurėnienė ir Jadvyga Krūminienė.

Reikalingi įgūdžiai formuojami nuo studijų pradžios

Už geriausius aukštųjų mokyklų mokslinius darbus humanitarinių mokslų srityje apdovanotos studijų programos „Audiovizualinis vertimas“ absolventės I. Višinskaitės teigimu, svarbiausi veiksniai, kurie padėjo parašyti kokybišką darbą ir plėtoti mokslinę veiklą – kantrybė, kritinis mąstymas, analitiniai gebėjimai ir pomėgis skaityti. Minėtus įgūdžius magistrė ugdė jau nuo studijų pradžios.

„Manau, kad studijos neabejotinai turėjo įtakos mano gebėjimams mokslinių tyrimų srityje, nes ten ir pradėjo formuotis įprotis skaityti kuo daugiau šaltinių, pritaikyti kritinį mąstymą ir perteikti informaciją struktūrizuotai bei nuosekliai. Perskaičius galybę mokslinių straipsnių, tampa daug paprasčiau išsigryninti savo tyrimą, t. y. iškelti tikslus, išsirinkti metodą, medžiagą ir t. t.“, – teigia LMA premijos laureatė.

I. Višinskaitei pritaria ir socialinių mokslų srityje LMA premiją laimėjusi studijų programos „Meno vadyba“ absolventė D. Peseckienė. Ji įsitikinusi, kad svarbu ne tik kritinis, analitinis mąstymas, bet ir motyvacija, kūrybiškumas, smalsumas, darbštumas, kantrybė, kompiuterinis raštingumas bei gebėjimas planuoti laiką.

Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto profesorė V. Jurėnienė taip pat pabrėžia laiko planavimo svarbą: „Antrosios pakopos studijose nėra nemotyvuotų studentų. Didžiausia problema yra laiko valdymas, nes dauguma studentų ne tik studijuoja, bet ir dirba.“

Kitus svarbius veiksnius, reikalingus studijuojančiam bei siekiančiam parašyti išskirtinį mokslinį darbą, vardija Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto profesorė J. Krūminienė: „Svarbiausia – atsakomybė. Tikrai vertingo mokslinio darbo, ypač taikančio literatūrologinę metodologiją, taip lengvai nesutalpinsi į suskaidyto laiko grafiką. Reikalingas įkvėpimas. Viskas turi susigulėti, išsikunkuliuoti ir tada išsiveržti. Ugnikalnio principas.“

Studento ir darbo vadovo bendradarbiavimo rezultatas – kokybiškesnis baigiamasis darbas

Profesorės V. Jurėnienės teigimu, lengviau baigiamuosius darbus parašo tie studentai, kurie nuo studijų pradžios įsitraukia į mokslinę veiklą – atlieka tyrimus, o vėliau juos pristato nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose. Pirmieji savarankiški mokslo atradimai studentui sukelia pasitenkinimo jausmą ir įkvepia į išsikeltą darbo tikslą pažiūrėti dar giliau ir novatoriškai, todėl atsiranda aktyvesnis bendradarbiavimas su vadovu. Mokslininkė pataria, kad studentams itin naudinga teikti projektų paraiškas LMT vasaros studentų mokslinei praktikai ir įgyti patirties, kuri pravers rašant mokslinius darbus.

Darbo vadovo žinios ir patirtis, anot D. Peseckienės, praverčia viso darbo proceso metu. Pradžioje jis įvertina norimas analizuoti problemas, nes mato platesnį kontekstą; tuomet suveria jas ant vienos ašies ir neleidžia nukrypti; dalijasi ne tik fiziniais ištekliais (skiria laiko ir energijos teikdamas patarimus), bet ir savo simboliniu kapitalu (dalijasi nuveiktais darbais, kontaktais).

„Dėstytojo ir studento požiūris į darbą ir bendradarbiavimas yra vienas iš svarbių veiksnių, lemiančių puikų galutinį rezultatą. Vadovas turi ne tik reikalauti iš studento, bet ir padėti patarimais, pasiūlymais, o kartais tiesiog išklausyti prie puodelio kavos. Kiekviena konsultacija gali tapti postūmiu kokybiškesniam darbui parašyti“, – sako profesorė V. Jurėnienė.

Absolventės I. Višinskaitės teigimu, darbo vadovas yra savotiškas vedlys, kuris pasuka tinkama linkme ir neleidžia nuo jos nukrypti, užduoda kritinius klausimus, prašo pagrįsti vieną ar kitą teiginį. O prof. J. Krūminienė atkreipia dėmesį į tai, kuo pasižymi studentai, kurie ryžtasi bendradarbiauti ir siekia parašyti kuo kokybiškesnį darbą.

„Aš, kaip tas anglų poeto S. T. Coleridge’o Senasis Jūrininkas, nesunkiai atpažįstu potencialius mokslinių nuotykių dalyvius. Studentus, kurie ryžtasi rašyti baigiamąjį darbą, t. y. leistis į mokslinių tyrimų kelionę, mano vedami, vadinčiau drąsiais, nes jie žino, kad jų laukia iššūkiai ir sunkus darbas. Ne kiekvienas studentas gali atlaikyti mokslinės patirties svaidymąsi idėjomis, čia reikia moksliškai pagavių antenų. Džiaugiuosi, kai tokių atsiranda“, – teigia profesorė.

Itin svarbu darbo pavadinimas

Viena svarbiausių užduočių, kurią turi išspręsti studentas – tai darbo pavadinimas ir tinkama temos formuluotė. „Taiklus, provokatyvus darbo pavadinimas, kaip nuolat kartoju studentams, yra pusė darbo. Todėl pirmiausia skatinu susirasti įdomią, vertą mokslinio tyrimo empirinę medžiagą, o tada ieškome metodinės prieigos“, – sako profesorė J. Krūminienė.

Studentai, rašantys baigiamuosius darbus, įprastai susiduria su tam tikromis problemomis, pavyzdžiui, nesupranta, kaip analizuoti pasirinktą empirinę medžiagą. Tokiam atvejui ištikus, Kauno fakulteto dėstytojos ragina nedelsti ir kreiptis į darbo vadovą.

„Nereikėtų vadovo bijoti – ir tokių atvejų pasitaiko. Tuomet delsiama, bendravimas nevyksta, paskui paaiškėja, kad be reikalo nuogąstauta, o laiko darbui pataisyti lieka tik keletas dienų ir naktų“, – tvirtina profesorė J. Krūminienė ir duoda dar vieną patarimą, paveldėtą iš savo mokslinio vadovo, šekspyrologo profesoriaus Algio Tomo Geniušo: „Susitelkus į mokslinį bet kurios studijų pakopos tyrimą, tiek studentui, tiek vadovui derėtų užmiršti patį save; suvokti, kad svarbiausias studento–vadovo–darbo trejybėje yra pastarasis narys.“

Profesorė V. Jurėnienė teigia, kad mokslinis vadovas visada padės studentui, susidūrusiam su iššūkiais atliekant tyrimą ir rašant darbą, ir skatina įsidėmėti svarbiausius patarimus, kurie padės pasiekti itin gerų rezultatų: „Prisijunkite prie studijų programoje veikiančių mokslininkų grupių ir pradėkite mokslinį tiriamąjį darbą. Taip įgysite patirties; žinokite, kokią problemą norite tirti arba apie ką norėtumėte rašyti baigiamąjį darbą; tada įsigilinkite į rašomą temą ir tikėkite tuo, ką rašote; skaitykite kuo daugiau mokslinės literatūros rašoma tema; pradėję darbą būtinai kelkite kuo daugiau klausimų ir ieškokite į juos atsakymų, kad pajustumėte tyrimų ir atradimų džiaugsmą.“