2011-ųjų pradžioje Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) VI VU SA parlamento posėdyje priėmė vieningą poziciją dėl šiuo metu Lietuvoje vykdomo projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimo ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“. Studentų nuomone, šis projektas yra puiki galimybė kokybiniam šuoliui – įdiegiant naujus studijų programų sudarymo principus ir iš esmės nugyvenusią dėstymo sistemą pakeičiant į studentus orientuotu mokymusi.

„ECTS kredito įvedimas – puiki galimybė peržiūrėti visas programas iš esmės, pasitikrinti, ar viskas daroma gerai. Jeigu kažkas yra ne taip, tai turime puikią progą jas perkonstruoti, atnaujinti. Vienas pagrindinių mūsų, kaip studentų, siekiamų dalykų – kokybiška kaita. Į šį procesą turėtų būti įtraukiamos visos suinteresuotos grupės – džiugu, kad įsitraukia dėstytojai, administracijos atstovai, aukštųjų mokyklų vadovybė, jau ir darbdaviai. Vis dėlto VU SA atkreipia dėmesį, kad studijų tobulinimo procesuose būtina deramą vietą skirti studentų dalyvavimui“, – bendrąsias gaires ir apskritai studentų poziciją komentavo Vilniaus universiteto Studentų atstovybės viceprezidentė Kotryna Peilakauskaitė.

„Studentai neabejotinai turi būti pripažinti ir įtraukti į studijų turinio ir proceso atnaujinimą ir tobulinimą kaip lygiaverčiai partneriai. Juk niekas kitas, tik pats studentas gali geriausiai įvertinti studijų procesą studentišku požiūriu ir tik visų suinteresuotų grupių įsitraukimas sukuria prielaidas sėkmingam tokių projektų kaip ECTS įgyvendinimui instituciniu lygmeniu“, – teigė VU SA viceprezidentė.

Kotrynos nuomone, dabartinius ar būsimus studentus pasiekia per mažai informacijos apie Bolonijos procesą, jo įgyvendinimą Lietuvoje, kokybinius aukštojo mokslo pokyčius, su studijų kokybės gerinimu susijusius projektus, o tai yra būtina siekiant maksimalaus studentų įsitraukimo, kuris paspartintų kokybinę kaitą ir ilgainiui padėtų pagerinti požiūrį į Lietuvos aukštojo mokslo sistemą ar net į valstybę apskritai. Dalis studentų išvažiuoja į užsienį, dalis nutaria niekur nestudijuoti netikėdami kokybišką išsilavinimą galintys įgyti savo šalyje. Studentai skundžiasi, kad labai daug dalykų reikia išmokti, o ne suvokti ir krūviai to, ką turi išmokti, yra gerokai per dideli. Pasigendama loginio ryšio tarp dėstomo dalyko turinio, metodų, atsiskaitymo formos ir vertinimo kriterijų. Remiantis ECTS principais, būtų aiškiau suformuluoti siekiami studijų rezultatai, į tai atsižvelgiant būtų pasirinktos optimalios priemonės numatytoms kompetencijoms įgyti. Įdiegus šiuos principus, studentai, baigę dalyką / modulį ir visą studijų programą, ne tik įgytų žinių, bet realiai turėtų gebėti jomis operuoti.

VU SA laikosi nuomonės, kad universitetas turėtų ugdyti visų pirma žmogų, asmenybę ir tik po to specialistą. Būtent asmenybės kuria ateitį ir būtent jos labai svarbios tolesnei visuomenės raidai. Todėl, kalbant apie kompetencijas, svarbu nepamiršti bendrųjų kompetencijų, kurios leidžia žmogui prisitaikyti prie greitai kintančios aplinkos, pačiam atnaujinti žinias, gebėjimus ir nuolat tobulėti.

„Štai neseniai švietimo ir mokslo viceministrė N. Putinaitė kalbėjo, kad siekiant kokybinės reformos būtina ne mechaniškai konvertuoti nacionalinius kreditus, o atkreipti dėmesį į turinį, keisti įsigalėjusią studijų kultūrą. VU SA nuomone, studentai yra tas katalizatorius, kuris gali užtikrinti ECTS projekto rezultatų įgyvendinimą“, – įsitikinusi VU SA atstovė K. Peilakauskaitė.

K. Peilakauskaitė pripažįsta, kad studentai taip pat privalės keistis – kiekvienam bus suteikta ne tik daugiau laisvės, bet ir daugiau atsakomybės. Pereinamasis laikotarpis neabejotinai bus sunkus, nes, pasak VU SA atstovės, Lietuva dabar išgyvena tarsi diplomų turgų, didelė dalis studentų ateina tiesiog jo „pasiimti“, o ne įgyti žinių, gebėjimų, kompetencijų. Vis dėlto ECTS projektas orientuotas į sąmoningus studentus. Siekdami ugdyti tam tikras kompetencijas, studentai privalės įdėti pastangų. Vadinasi, studentai bus paskatinti gerai pagalvoti prieš pasirinkdami specialybę, nestoti vien iš mados, o realiai įvertinti savo norus ir galimybes gilintis į vieną ar kitą sritį.

VU SA pažymi, kad ne mažiau svarbu yra užtikrinti ir lanksčias sąlygas studentui perstoti, keisti studijų programas, netgi skatinti studentus „nepataikius“ pasirinkti tinkamos studijų programos pirmą kartą drąsiai bandyti dar kartą. Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje lankstumo trūksta ir kalbant apie neformaliai įgytų žinių įskaitymą, mokymasis visą gyvenimą – kol kas tik iliuzija, jam nesukuriama palanki terpė. Nelanksti studijų sistema stabdo studentų mobilumo, gretutinės specializacijos įgijimo galimybes, nesuteikia studentui galimybių „kurti“ savo studijas pagal individualius poreikius. „Juk tik motyvuotas studentas ateina žinių, kompetencijų reikalaudamas kokybiškos studijų programos ir kompetentingų dėstytojų – tai spartina kokybinę studijų sistemos kaitą ir studijų kokybės užtikrinimo kultūros formavimąsi. Siekiant, kad studentai būtų motyvuoti, svarbu, kad studijų sistema atlieptų studentų poreikius“, – įsitikinusi VU SA viceprezidentė K. Peilakauskaitė.