Europos teisė šiandien susiduria su galybe iššūkių, apimančių žmogaus teises, energetiką, teisės viršenybės principo taikymą. Šie iššūkiai aptarti lapkričio 20 d. įvykusioje virtualioje Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto kartu su Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu, Lietuvos vyriausiuoju administraciniu teismu, Lietuvos teisininkų draugija organizuotoje mokslinėje konferencijoje „Europos Sąjungos teisinės tapatybės beieškant: žmogaus teisių ir ekonominių laisvių teisinių standartų pokyčiai Europoje“. Konferencijos metu 14 mokslininkų bei pranešėjų iš Lietuvos ir ES institucijų aptarė šiandienos teisės aktualijas, diskutavo apie ES valstybėms kylančius iššūkius.

Konferenciją sveikinimo žodžiu pradėjo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. Jis priminė Jeano Monnet žodžius: „Europa gimsta krizėse“, esą iš jų išeiname stipresni, pasimokę. „Pandemija išties yra iššūkis ne tik sveikatos sektoriui, bet ir visai tvarkai, teisinei sistemai, žmogaus teisėms. Turbūt nėra tinkamesnio laiko kalbėti apie teisės viršenybės principą ir visišką ir stabilią piliečių teisių apsaugą. Teisės viršenybė – tarsi saugos diržas, kuris palaiko mūsų Europos pamatus, tokius kaip žmogaus teisės, demokratija. Šis principas ir jo įgyvendinimas turėtų rūpėti ne tik teisininkams, bet ir visai visuomenei, nes nuo to priklauso mūsų gerovė, gebėjimas pasitikėti kitomis valstybėmis ir ES apskritai.“

Konferencijos „Europos Sąjungos teisinės tapatybės beieškant: žmogaus teisių ir ekonominių laisvių teisinių standartų pokyčiai Europoje“ dalyviai

ES vidaus rinkos laisvės ir pagrindinės teisės

Pirmojoje konferencijos dalyje prelegentai diskutavo apie ES vidaus rinkos teises ir laisves, jų sankirtas Lietuvos teismuose. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) teisėjas dr. Irmantas Jarukaitis papasakojo apie šių laisvių ir teisių santykį ESTT praktikoje. Pasak jo, teisės praktika šioje srityje yra nepaprastai dinamiška.

„Pastaraisiais metais ESTT gauna vis daugiau bylų, kuriose pašoma išaiškinti vienas ar kitas ES pagrindinių teisių chartijos nuostatas, teismo praktika tampa vis turtingesnė. Ypač 16 ir 17 straipsniai vis dažniau figūruoja nacionalinių teismų kreipimuosesi. Tose situacijose, kai taikytina chartija, santykinai daugiau balansavimo ES lygmeniu, santykinai mažiau valstybės narės diskrecijos, kadangi 52 straipsnis kalba apie ribojančios priemonės proporcingumą, taigi teismas ją vertina. Chartija įveda naują algoritmą, kol kas sunku pasakyti, kiek jis kažką keičia, bet, laikui bėgant ir teismo praktikai darantis vis turtingesnei, tas algoritmas, matyt, nuves kažkokia nauja kryptimi.“

ES Bendrojo Teismo teisėjas dr. Virgilijus Valančius papasakojo apie ES energetikos solidarumą. Pasak jo, solidarumas energetikoje neišvengiamas ir be jo būtų sunku pasiekti keliamus tikslus. Tačiau ES Bendrasis Teismas šį principą energetikos srityje pirmą kartą pritaikė tik 2019 m. Opal byloje T-883/16, kai Lenkija ir kelios prie jos prisijungusios šalys, įskaitant Lietuvą, į teismą padavė Europos Komisiją, kurios priimtas sprendimas, pareiškėjo nuomone, kelia grėsmę dujų tiekimo saugumui Lenkijos valstybėje. Komisija, vadovaudamasi iki šios bylos buvusia nuostata, kad solidarumo principo energetikos sektoriuje nėra, visiškai nesirėmė tuo, kad jis gali būti pažeistas.

„Šios bylos metu teismas pripažino, kad solidarumo principas turi būti taikomas energetikos srityje, ir jis įgavo principo formą. Kai valstybė ar sąjunga vykdo kokias nors priemones, būtina įvertinti, ar tai nedaro jokio poveikio kitų valstybių interesams. EK privalo įvertinti visus argumentus, jei konkrečiu atveju yra vienos valstybės interesas, kiek jis veikia kitų Sąjungos narių interesus, ir vertinti, kur yra pusiausvyra, atsižvelgti į proporcingumą.“

Mykolo Romerio universiteto profesorius Egidijus Jarašiūnas energetikos temoje įžvelgia svarbą valstybėms iš Europos ekonominės bendrijos pereiti į Europos Sąjungą, iš Europos energetikos bendrijos į Energetikos sąjungą: „Prielaidų tam yra daug. Mano galva, jei ES nori būti stipri ir vieninga, be tolesnio energetikos integravimo sunku bus tai pasiekti. Nes tai mums leis užtikrinti energijos tiekimą už visiems prieinamą kainą. Taigi šiuo atveju didesnė integracija būtų labai sveikintina.“

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos iššūkiai šiandienos grėsmių akivaizdoje

Antroje dalyje kalbėta apie pagrindinių teisių užtikrinimą, teisės viršenybės principą, teisę į teisminę gynybą ES. VU Teisės fakulteto profesorius Vytautas Mizaras pristatė EŽTT ir ESTT praktiką, papasakojo apie konvencijoje ir chartijoje įtvirtintų teisių sankirtą, pastebėtą analizuojant dešimties metų teismų praktiką. Pasak jo, dažnai susikerta tokios teisės kaip teisė į nuosavybę, teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, teisė į teisminę gynybą. Tačiau dažniausiai susikerta teisė į saviraiškos ir informacijos laisvę su kitomis teisėmis, pavyzdžiui, teise užsiimti verslu, teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, teise į nuosavybę ir kt. Profesorius pateikė ir keletą bylų prieš Rusiją pavyzdžių, kuriose atsispindi teisės į saviraiškos ir informacijos laisvę pažeidimai. Pavyzdžiui, byla Kharitonov v Rusija 10795/14: vienoje svetainėje rasta informacija, neatitinkanti Rusijos Federacijos įstatymų, todėl liepta užblokuoti prieigą prie svetainės, tačiau paslaugos teikėjas buvo vieną IP adresą skyręs kelioms svetainėms, dėl to jos visos buvo užblokuotos nepriklausomai nuo to, ar jose buvo pažeidimų. Bulgakov v Rusija 20159/15 byloje nustatyta, kad buvo liepta blokuoti ne konkrečią įstatymų neatitinkančią medžiagą, o visą svetainę.

„Paskutinis Lietuvos tabako gaminių įstatymo pakeitimas įgalina Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą priimti privalomojo pobūdžio nurodymą informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti galimybę pasiekti tokią informaciją, jei verslo subjektai skleidžia tabako gaminių reklamą ar vykdo prekybą tabako gaminiais, gavus administracinio teismo leidimą. Tokios pačios nuostatos yra Vartotojų teisių apsaugos įstatyme, kituose įstatymuose. Kai viešojo administravimo subjektai su administracinio teismo sankcija gali priimti tokius sprendimus, mes tokiu reguliavimu panašėjame į Rusiją. EŽTT pozicija yra ta, kad neturi trūkti materialinio teisinio aspekto vertinimo, negali būti tokių šiurkščių ribojimų, nesuteikiant procesinių garantijų tiems asmenims, kurių požiūriu tie nurodymai taikomi“, – sako prof. V. Mizaras.

VU Teisės fakulteto prodekanas doc. Haroldas Šinkūnas kalbėjo apie teisinės valstybės principo krizę Lenkijoje: „Reformos, pradėtos 2015 m., sulaukė didelio atgarsio Europoje. Tai visiškai nestebino, žinant, kokie sprendimai buvo priimami. Reformų daug ir švietimo, ir žiniasklaidos, ir rinkimų teisių, ir teisminės valdžios klausimais. Iš esmės peržiūrėta nacionalinės Teisėjų tarybos, kuri pagal Lenkijos Konstituciją užtikrina teisėjų nepriklausomumą, sudarymo tvarka. Svarbiausias pokytis – narius anksčiau rinkdavo patys teisėjai, o dabar renka politinė valdžia, seimas. Yra šūsnis tarptautinių dokumentų, kuriuose vienareikšmiškai sakoma, kad šios institucijos paskirtis yra ginti atskirų teisėjų ir visos teismų sistemos nepriklausomumą. Ji turi atitikti du punktus – teisėjai sudaryti daugumą ir juos turi rinkti patys teisėjai. Taigi nacionalinė Teisėjų taryba tapo priklausoma nuo politinės valdžios.“

Įvairūs priimti sprendimai, pasak doc. H. Šinkūno, prie europinių vertybių ir ypač teisinės viršenybės principo stiprinimo neprisidėjo ir turės skaudžių bei ilgalaikių padarinių, kuriuos atitaisyti bus sunku: „Pakeitimų rezultatas – apgriautas valdžių padalijimas, išravėtas pliuralizmas, supriešinta visuomenė, pakirstas pasitikėjimas valstybės institucijomis. Laiko mašina grįžta atgal į Johno Locke’o laikus, kai jis teisminės valdžios neišskyrė kaip savarankiškos valstybės valdžios. Galima sakyti, kad tai valstybės vidaus reikalas ar konstitucinės tapatybės reikalas, tačiau vargu ar šiame kontekste tai įtikinamas argumentas.“

VU Teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius kalbėjo apie teisę į teisminę gynybą, Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnį ir aptarė Lietuvos pavyzdį. Pasak jo, mūsų Konstitucija šiandien yra ydinga: „Manau, kad Teisėjų tarybos patarimas turėtų būti ne patarimas, o kooperatyvus sprendimas. Jei prezidentas skiria teisėjus, jis tai galėtų padaryti tik gavęs Teisėjų tarybos patarimą. Tada mes galime tikėtis, kad teisminėje valdžioje atsiras ne pritarėjų, ne lojalių valdžiai žmonių, o tokių, kurie yra nepriklausomi ir supranta, kad teismo funkcija yra ne valstybę ar viešąjį interesą ginti, o vykdyti teisingumą nepriklausomai nuo to, kieno pusėje jis yra.“ 

Acquis Communautaire iššūkiai ir aktualijos

Trečioje dalyje diskutuota apie vartotojų apsaugą, darbo teisę, konkurencijos teisę, Žaliąjį kursą, ES baudžiamosios justicijos prioritetus, paneuropinį atsakingo valdymo principą ir kitus Europos teisės taikymo aspektus. Prof. Gintaras Švedas atkreipė dėmesį, kad nuo kitų metų dalis baudžiamųjų bylų tyrimų tikriausiai įstrigs dėl Brexit, taip pat diskutavo apie Europos prokuroro konstitucinį statusą. Prof. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė pažymėjo, kad nacionaliniai administraciniai teismai lieka pagrindiniu paneuropinių principų „gyvybės šaltiniu“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja doc. Danguolė Bublienė pasakojo apie ES vartotojų teisių apsaugos efektyvumą. Ši apsauga remiasi informacijos modelio paradigma, kuri yra labai ribota ir kritikuojama, nes vartotojas yra pažeidžiamas, susiduria su informacijos pertekliumi, kuris sukuria priešingą efektą, žmonės neskaito visos informacijos, turi ribotas galimybes ją absorbuoti: „Dar 2011 m. EK atliko tyrimą ir nustatė, kad tik 31 proc. asmenų perskaito paslaugų (elektros, banko) sąskaitas atidžiai ir visiškai. 42 proc. interneto vartotojų perskaito sutarties sąlygas atidžiai ir visiškai, 38 proc. nežino, kad gali grąžinti prekes, pirktas internetu. Vartotojas sutartis turėtų skaityti labai ilgai, jau nekalbant apie tai, kad ką nors jose turėtų ir suprasti.

Europinė vartotojų teisių apsaugos paradigma yra kupina iššūkių, besikeičianti, vartotojų teisė ES yra dinamiška, bet jos įgyvendinimui reikia didelių laiko sąnaudų ir teisės normų turinį atskleisti pirmiausia teisinei bendruomenei. Tuomet kyla klausimas: ar ji iš tiesų efektyvi?“ – svarstė docentė. Ji pateikė keletą ESTT bylų pavyzdžių, kai teisių gynimo priemonės yra neveiksmingos. Pavyzdžiui, yra per trumpi terminai pateikti prieštaravimui (BBVA SA, C-8/14) arba diskriminuojantys ir dideli teismo mokesčiai (Profi Credint Polska byla C-176/17).

VU Teisės fakulteto dekanas prof. Tomas Davulis konferencijos dalyvius supažindino su ESTT vaidmeniu darbo teisės srityje. Pasak jo, teismas statistiškai yra gana aktyvus socialiai gindamas individo teises santykiuose su darbdaviu: „Tai yra svarbus, tačiau autonomiškas socialinės politikos ir teisėkūros dalyvis, kiek tai daro teisminė valdžia. Manau, kad teismo praktika įtvirtinant darbo teises yra labiau konsoliduojanti, koreguojanti nei dinamiška, kintanti, nes yra pasikeitusi politinė aplinka, ji gana aktyviai užsiima socialine darbotvarke, tai rodo EK iniciatyvos ir programiniai dokumentai. Iki šio laiko socialinės sąjungos tikslas buvo gana ryškiai matomas ir nuolat pabrėžiamas.“

Dekanas iškėlė klausimą, ar yra pagrindo socialiniam optimizmui ESTT praktikoje ir ar pasikeis kryptis iš labiau proekonominio požiūrio į visuomeninius reiškinius prie socialinio. „Nesu tikras, pastebėjau, kad teismas nemėgsta staigių judesių. Netgi sutarties dėl ES veikimo 3 straipsnio, kuris įtvirtino naują socialinės rinkos ekonomikos principą, jis nevertina taip rimtai ir nelaiko jo stipriu pagrindu keisti galiojančias paradigmas. Didesnė reikšmė galėtų būti suteikta chartijai, ją pakylėjant iki pirminės teisės sutarčių“, – sako prof. T. Davulis.

Konferenciją užbaigė dr. Deimilės Prapiestytės pranešimas apie Europos Sąjungos vaidmenį kovojant su koronaviruso pandemija ir Europos Komisijos siekį kurti sveikatos sąjungą.

Konferencijos I ir II sesiją galite peržiūrėti čia.

Konferencijos III sesiją galite peržiūrėti čia.