Aukštojo mokslo reforma vyksta jau beveik dvejus metus. Šiemet, po pavasario semestro sesijos, vyks pirmoji studentų, įstojusių į universitetą pagal naująją tvarką, rotacija. Dalis valstybės finansuojamose vietose studijuojančių studentų gali netekti studijų krepšelio (jeigu jų studijų rezultatų vidurkis bus 20 proc. mažesnis negu tos pačios studijų programos to paties kurso studentų rezultatų vidurkis), o dalis savo lėšomis studijuojančių jaunuolių gali tikėtis tęsti mokslus nemokamai. Apie artėjančios rotacijos niuansus „U. V.“ kalbasi su VU akademinių reikalų prorektoriumi dr. Juozu Galginaičiu.

Senato komisijos posėdyje (sausio 13 d.) Jūs minėjote, kad, turimais duomenimis, 87 Vilniaus universiteto studentai gali netekti studijų krepšelių. Jūsų manymu, ar tai yra didelis, ar mažas skaičius mūsų universitetui?

Senato komisijos posėdyje aš kalbėjau remdamasis atlikta bandomąja rotacija, kuria siekta pirmiausia atkreipti studentų ir dėstytojų dėmesį į galimus ateities rezultatus. Ši preliminari rotacija buvo atlikta panaudojant 2008 m. įstojusių studentų 4 semestro studijų rezultatus. Lyginant bandomosios rotacijos duomenis su kasmet studijų sutartis su universitetu nutraukiančių studentų skaičiumi, nevertėtų labai stebėtis ar išsigąsti. Pavyzdžiui, per 2009–2010 mokslo metus studijas dėl įvairių priežasčių nutraukė 2532 studentai, studijuojantys pirmosios ir antrosios pakopų bei vientisųjų studijų valstybės finansuojamose ir valstybės nefinansuojamose vietose, iš jų 781 studentas – dėl nepažangumo. Žvelgiant į 2009 m. į universitetą įstojusiųjų studentų situaciją, galima konstatuoti, kad iki šiol studijas nutraukė 169 studentai, turėję akademinių skolų. Šios bandomosios rotacijos tikslas – atkreipti studentų ir dėstytojų dėmesį į galimus rezultatus. Tuo siekta „sujudinti“ studentus, papildomai juos motyvuoti.

Kokios, Jūsų manymu, gali būti tokio gerai besimokiusių ir krepšelius gavusių studentų atsilikimo priežastys?

Nors sakoma, kad studijos – vienas įsimintiniausių gyvenimo tarpsnių, tačiau tai ir sudėtingas laikas, reikalaujantis daug susikaupimo, pastangų, ryžto ir atsidavimo savo darbui. Turbūt ne kiekvienas, tik baigęs mokyklą ar gimnaziją, geba iš karto sklandžiai prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir priimti visas universiteto teikiamas galimybes – kliuviniu gali tapti pakitęs dienos ritmas, kartais galbūt įtemptas studijų tvarkaraštis, pagaliau dar „nepajausta“ studijų specifika ar studijų subtilybės, nauja, dar nepatirta studentų atstovybės veikla. Todėl studijų metu labai svarbi tampa motyvacija, kurią reikia nuolat palaikyti ar stiprinti, o gal net ir iš naujo atrasti. Be to, studijoms jau prasidėjus gali paaiškėti, kad programa, kurią studentas pasirinko, iš tiesų yra ne jam skirta. Tokiu atveju, kad ir su kokia stipria motyvacija studentai bus atėję į universitetą, noras ir ryžtas mokytis, deja, pamažu gali blėsti ar apskritai jo nelikti. Ne veltui Mokslo ir studijų įstatyme studentui yra numatyta galimybė keisti studijų programą neprarandant valstybės finansavimo, jei programa keičiama toje pačioje studijų srityje. Be abejo, yra ir kitų priežasčių, dėl kurių studentų akademiniai rezultatai gali suprastėti: ištikusios finansinės, šeimyninės ar kitos problemos. Tad tai sunku vienareikšmiškai apibrėžti.

Ar šie studentai įspėti, kad jų rezultatai yra daug prastesni už bendrą kurso vidurkį? Ar jiems aiškinama jų padėtis?

Kaskart po egzaminų sesijos universiteto studijų informacinėje sistemoje skelbiami ne tik asmeniniai studentų įvertinimai, bet ir reitingavimo rezultatai, vadinamoji geriausiųjų studentų eilė. Kiekvienas studentas gali matyti savo svertinį vidurkį ir vietą konkursinėje eilėje, o VU interneto svetainėje viešai skelbiamame rotacijos tvarkaraštyje – ir programos, pagal kurią  studentas studijuoja, kolegų svertinius vidurkius, ir vietas konkursinėje eilėje. Visa tai studentui leidžia matyti ne tik esamą padėtį, bet ir spėti galimą studijų ateitį. Vilniaus universitetas linkęs pabrėžti kiekvieno studento savarankiškumą ir atsakomybę. Mūsų pareiga būtų veikiau pateikti visą reikiamą informaciją, susijusią su studijomis ir studijų procesu, nei asmeniškai kreiptis į studentus ir raginti juos priimti vienus ar kitus sprendimus.

Kokiuose VU fakultetuose yra daugiausia galinčių netekti krepšelių studentų?

Bandomoji rotacija rodo, kad valstybės finansavimo netekti daugiausia galima Matematikos ir informatikos, Medicinos, Kauno humanitariniame, Fizikos, Gamtos mokslų ir Chemijos fakultetuose. Tik turėtume prisiminti, kad tai yra tam tikra prognozė, kurios pagrindinis tikslas – atkreipti mūsų studentų ir dėstytojų dėmesį.

Ar jau žinoma, koks bus rotacijos mechanizmas Vilniaus universitete? Ar VU pats nustato rotacijos principus, ar turi atsižvelgti į Švietimo ir mokslo ministerijos nurodymus?

Vilniaus universitete rotacija vyksta atsižvelgiant į VU Senato komisijos 2010 m. vasario 4 d. patvirtintą Geriausiųjų VU studentų eilės sudarymo tvarką. Šios tvarkos 2 punkte nustatyta: „Geriausiųjų eilė sudaroma siekiant įvertinti studentų pažangumą ir suteikti palyginamąją informaciją apie jų studijų pasiekimus. Geriausiųjų eilės pagrindu atrenkami studentai, kuriems skiriamos stipendijos už studijų rezultatus, kurie iš valstybės nefinansuojamos studijų vietos gali būti perkeliami į valstybės finansuojamas studijų vietas, kuriems Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiu kompensuojama per atitinkamą laikotarpį sumokėta studijų kaina ir kt.“ Verta pabrėžti, kad studentui turėtų būti svarbi kiekviena sesija, nes studijų rezultatai gali nulemti, ar studentas liks valstybės finansuojamoje vietoje, ar ne.

Atsižvelgdama į švietimo ir mokslo ministro patvirtintas Rekomendacijas aukštosioms mokykloms, Vilniaus universiteto Studijų direkcija šiuo metu rengia Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalies nuostatų taikymo Vilniaus universitete tvarkos aprašo projektą, kurį svarstys ir tvirtins VU Senato komisija.

Netekęs valstybės finansuojamos vietos, VU studentas nebūtinai turi pereiti į mokančiųjų už studijas gretas, jis gali tiesiog nutraukti studijas. Prarandamas studentas ir pinigai. Kokia būtų šiuo atveju VU pozicija?

Kad ir kaip būtų gaila, visų galimų studento kelių negalime numatyti. Tačiau galime ir turime padaryti viską, kas būtų teisinga studentui ir Vilniaus universitetui. Studentai, praradę valstybės finansavimą, gali tęsti studijas valstybės nefinansuojami, t. y. studijuoti savo lėšomis arba pasinaudoti galimybe gauti valstybės remiamas paskolas. Tokiu atveju, vadovaujantis VU Senato komisijos patvirtinta VU studentų perkėlimo į valstybės finansuojamas vietas tvarka, valstybės finansuojamą vietą užimtų geriausiai studijuojantys valstybės nefinansuojami studentai. Žinoma, valstybės finansavimą praradę studentai gali nuspręsti netęsti studijų. Tai jų pasirinkimas. Tačiau turėtume suprasti, kad jie bus baigę pusę studijų, o tai yra tikrai nemažai, ir, jei tebeturės motyvacijos studijuoti ir tobulėti kartu su mūsų Alma Mater, tuomet, tikėtina, studento mes neprarasime. Verta pabrėžti, kad Vilniaus universitetui, kuris nuolat siekia išlaikyti aukštą studijų kokybę ir ją nuolat tobulinti, labai svarbu savo gretose turėti kuo daugiau sąmoningų, motyvuotų ir talentingų studentų. Be abejo, suklupimų išvengti sunku, tačiau, taip atsitikus, nereikia pasiduoti, o reikia stengtis kuo greičiau „atsitiesti“ ir tinkamai tęsti pradėtą darbą!