Po truputėlį įsibėgėjančioje LTV transliuojamoje Lietuvos universitetų žinių lygoje „Ateities lyderiai“ pradeda aiškėti tikrieji favoritai, tarp kurių – ir Vilniaus universiteto komanda. Kol kas VU komanda žengia pergalių keliu ir užtikrintai siekia tikslo – tapti nugalėtojais ir laimėti lyderystės simbolį krištolinę piramidę. Iš septynių asmenų – Šarūno, Giedrės, Kornelijos, Jurijaus, Kirilo, Gintauto ir Liutauro – sudaryta VU komanda papasakojo apie pirmuosius „Ateities lyderių“ žaidimus, pasiruošimą, varžovų pajėgumą ir tai, kas lieka už kadro.

Kaip buvo formuojama Vilniaus universiteto „Ateities lyderių“ komanda?

Atranka buvo labai paprasta. Pirmiausia atrinkome geriausius „Protmušio“ žaidėjus. „Protmušis“ – tai žaidimas, žaidžiamas VU Gamtos mokslų fakultete, bet jame gali dalyvauti ne tik VU studentai. Žaidimo formatas panašus į „Ateities lyderių“, todėl pirmiausia taip ir buvo atrenkami žaid4jai. Antras atrankos etapas buvo „Tūkstantmečio vaikai“ – žinomas televizijos žaidimas. Pora komandos dalyvių buvo kaip tik jame dalyvavę – tai Kornelija ir Jurijus. O Šarūnas pasižymėjo stipria motyvacija, tad mielai juos visus priėmėm. Taip ir susiformavo mūsų komanda.

Gal galėtumėte ją pristatyti?

Šarūnas Narbutas studijuoja Teisės fakultete, ketvirtame kurse, ir yra labai aktyvus visuomenininkas. Išskirtinis faktas yra tas, kad dar būdamas vienuoliktokas jis buvo pakviestas atlikti praktiką Vyriausybės kanceliarijoje. Šarūnas praktiką atliko sėkmingai ir tai yra unikalus reiškinys.

Giedrė Užkurėlytė – geografijos trečiakursė, įvairių olimpiadų dalyvė. Giedrė sugalvoja daugiausia klausimų „Protmušio“ žaidimui. Ji pateikia po 50–60 klausimų per sezoną – tai didžiulis skaičius. O sugalvoti gerą klausimą yra tikrai sunkus uždavinys.

Kornelija Dūdaitė – Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto antro kurso studentė. Ji laimėjo antrą vietą 2009 m. „Tūkstantmečio vaikų“ finale, gerai išmano meną, istoriją, visuomeninius procesus. Kornelija yra kūrybiškas žmogus, labai pasitikintis savimi.

Jurijus Danilovas – Gamtos mokslų fakulteto antro kurso studentas, studijuoja biologiją, yra dalyvavęs įvairiose olimpiadose. Pasaulio geografijos olimpiadoje jis užėmė antrą vietą. Plataus akiračio žmogus, kuriam kelis kartus teko gelbėti komandą savo žiniomis.

Kirilas Lanevskis – biochemijos magistras, Gamtos mokslų fakulteto doktorantas. Viena didžiausių žvaigždžių „Protmušio“ žaidime, labai jam atsidavęs – sugalvoja begalę klausimų ir prisideda prie paties žaidimo organizavimo. Pasižymi stipriu, išlavintu loginiu mąstymu, o tai jam padeda įminti įvairiausias mįsles, rebusus ir galvosūkius. Turi fizikos ir chemijos žinių.

Gintautas Bagdžiūnas – Chemijos fakulteto doktorantas, organizuoja treniruotes. Galima sakyti, kad jis yra treniruočių vadovas. Taip pat yra dalyvavęs įvairiose olimpiadose. Žinoma, išmano chemiją ir aplinkinius mokslus, plačios erudicijos.

Liutauras Gudžinskas – VU Studentų atstovybės prezidentas, studijuoja politikos mokslus. Komandos draugai apibūdina kaip žmogų, „dalyvavusį visuose įmanomuose žaidimuose“.

Kada sužinojote apie „Ateities lyderius“ ir kada pradėjote ruoštis žaidimui?

Rugpjūčio–rugsėjo mėnesį prasidėjo komandos formavimas, Liutauras skambino visiems ir klausė, kas sutiktų dalyvauti šiame žaidime. Pirmą kartą susirinkome rugsėjo 25 d., sekmadienį. Susipažinom ir sutarėme, kad kiekvieną savaitę rengsime treniruotes. Nuo to laiko kiekvieną trečiadienį susitinkame, žiūrim buvusias laidas, buvusius klausimus, kad pažintume vienas kitą. Daugiausia džiaugsmo teikia ne pats žaidimas ar eteris, o būtent šios komandinės treniruotės. Ar ruošiamės dar kaip nors papildomai? Klausimai daugiausia būna tokie, kuriuos žinai arba ne, arba loginiai, kuriuos gali išmąstyti. Be to, čia ne egzaminas ir per naktį neišmoksi. Vienintelis papildomas ruošimasis – „Protmušis“.

Greičiausiai tik sužinoję apie žaidimą tikėjotės vieno, tačiau po pirmųjų filmavimų suformuota išankstinė nuomonė pasikeitė?

Iš pradžių buvo visiškai neaiški pati koncepcija. Net ir dabar nėra aišku, kaip viskas bus toliau, o organizatoriai dar koreguoja žaidimo taisykles. Pavyzdžiui, keitėsi klausimų skaičius – iš pradžių buvo trys klausimai trečiame etape, o vėliau jų skaičius padidėjo iki penkių. Tai reiškia, kad pirmi du etapai gali nieko nereikšti. Prie to reikia prisitaikyti, kaip ir prie filmavimų grafiko. Dalyvauja dvylika universitetų ir filmavimai turėtų vykti kas šešias savaites, tačiau po paskutinio žaidimo turime laukti tris mėnesius. Be to, prieš žaidimo pradžią nebuvo patikslinta, kokius klausimus priešininkams reikia sugalvoti. Nusiunti organizatoriams savo klausimą, o vėliau paaiškėja, kad jis netiko. Pavyzdžiui, paskutiniame žaidime su Klaipėdos universitetu mūsų klausimo neužskaitė, nors mes dar ir dabar manome, kad jis atitiko visus standartus. Vis dėlto dabar jau viskas atrodo aiškiau nei rugsėjį, tačiau nežinome, kiek iš viso bus žaidimų, kokia bus tvarka.

Kaip vyksta patys filmavimai?

Viskas trunka labai trumpai, daug trumpiau, nei atrodo per televiziją. Be reklamų (juokiasi).

Jūsų manymu, kaip būtų galima patobulinti projektą „Ateities lyderiai“?

Žaidimas galėtų būti dinamiškesnis. Organizatoriai pasodina komandą ir nori, kad jie sėdėdami padarytų šou, tačiau esi įspraustas į rėmus. Be to, su visais komentavimais pats žaidimas labai užsitęsia ir tada juntamas dinamikos stygius. Dar vienas minusas yra tas, kad, neatsakius vienai komandai, kita nebegali atsakyti į tą patį klausimą. Reiktų keisti ir atsakymo laiko trukmę – kam reikalinga minutė, jeigu galima atsakyti ir greičiau.

Greičiausiai turėjote progų įvertinti varžovų pajėgumą. Ar jaučiatės stipresni, o gal priešingai?

Jaučiamės stipresni, bet jei atvirai, sutikti varžovai taip pat buvo nepėsti. Štai KU žaidė kaip lygiaverčiai varžovai. Maloniai stebina LŽŪU komanda (tiesa, ji žaidžia kitame pogrupyje). Šiaip komandos, su kuriomis žaidėme (KU ir MRU), buvo stiprūs varžovai, ir nors mes juos įveikėme, intriga išliko iki galo. Jie kartais nustebindavo vikrumu ir vaizduote, kūrybiškumu. Varžovus vertini ne pagal rezultatą, bet pagal tai, kaip greitai jie pagauna mintį, kaip sugeba atsiriboti nuo savo pirminės pozicijos, kaip priima kitą poziciją, kaip greitai galvoja, kaip dirba kaip komanda. Tai labai svarbu. Kartais ne rezultatas parodo esmę, o tas vidinis darbas. Vis dėlto į ekranus tai turbūt nepersikelia.

Ar nejaučiate jaudulio stovėdami prieš televizijos kameras?

Kai užduoda klausimą, apie nieką kita negalvoji, tik apie jį. Be to, stovi ne vienas, o kaip komanda. Tai nėra individualus žaidimas, čia nesvarbu, kad tu vienas teisingai atsakysi. Galvoji komandos viduje, o kameros yra fone.

VU Lietuvoje laikomas geriausiu universitetu. Ar nejaučiate papildomo spaudimo?

Atsakomybė visada jaučiama. Iš mūsų, kaip geriausio Lietuvos universiteto atstovų, daug tikimasi, todėl turime būti dar atsargesni, nes yra plėšrių varžovų, kurie nori ginti savo universiteto garbę. Jei kiti pralaimi, tai nieko tokio, tačiau jei mes sukluptumėme, iš to padarytų sensaciją.

Ar prieš žaidimo pradžią neteko bendrauti su vedėju A. Bumblausku? Galbūt jis davė kokį patarimą?

Ne, nedavė nė vieno. Jis yra nešališkas, tikrai. Netgi patys stengiamės su juo nebendrauti, nes to visai nereikia. Jis labai profesionaliai žiūri į savo darbą ir vienodai vertina visas komandas.

Ar universitete negaunate patarimų iš savo dėstytojų?

Kai kurie dėstytojai apie šį žaidimą išvis nežino, nors dėmesio iš universiteto administracijos tikrai sulaukiame. Draugai taip pat klausia, kaip ten kas atrodo. Manau, kad viskas „įkais“pavasarį, kai artės finalas.

Ar nemanote, kad „Ateities lyderių“ žaidimui trūksta reklamos? Bent iš pažiūros atrodo, kad VU bendruomenė nėra labai į jį įsitraukusi.

Gal ir trūksta, bet mūsų komandos dėmesys sutelktas į žaidimą, o ne reklamavimąsi. Jei kas nors pasiteirauja – visada atsakome. O dėl įsitraukimo, tai šis žaidimas vyksta netiesioginiame eteryje ir į filmavimą gali ateiti tik 10 ar 20 palaikančiųjų. Tad bendros erdvės, kurioje visi reikštųsi ar sirgtų, nėra. Visi žiūri prie televizoriaus ekranų. Jei žaidimas vyktų tiesioginiame eteryje, būtų interaktyvesnis ir žiūrovų skaičius greičiausiai padidėtų. Be to, šis žaidimas – visai naujas dalykas Lietuvoje.

Kaip manote, ar „Ateities lyderių“ žaidimas ateityje galėtų tapti prestižinis?

Visų pirma, tai turėtų būti klausimas laidos rengėjams. Jie dabar turbūt neturi atsakymo, nes dar tik seka, kaip viskas vyksta, ir galvoja, kaip padaryti laidą sėkmingą. Žvelgiant į televizijos žaidimų istoriją, jų buvo begalė ir net ne visi išgyveno savo pirmuosius metus. Rusų žaidimas „Kas? Kur? Kada?“ yra unikalus pavyzdys. Būtų labai šaunu, jei toks žaidimas išliktų dešimtmečius, tačiau tai dar svajonė.

Mūsų universitetas tikrai žaistų tokiame žaidime, jei jis būtų, ir, be abejo, keltų sau aukščiausius tikslus.

Ką patartumėte VU studentui, kuris norėtų prie komandos prisijungti kitąmet?

Kiekieną studentą, norintį save išbandyti tokiuose žaidimuose, kviečiame į „Protmušį“, kuris vyksta Gamtos mokslų fakultete – jis yra atviras visiems. Daugiau informacijos galite rasti www.protmusis.info. Per „Protumušį“ galima atrinkti pačius stipriausius žaidėjus. Atstovauti mūsų universitetui yra didžiulė atsakomybė ir komandą reikia parinkti neatsitiktinai, žaidėjai turi būti įrodę savo pajėgumą.

A. Bumblauskas: VU komanda – viena stipriausių

VU „Ateities lyderių“ komanda nėra vienintelis laidos dalyvis iš VU. Laidos vedėjas humanitarinių mokslų daktaras Alfredas Bumblauskas – puikiai žinomas Vilniaus universiteto profesorius. A. Bumblauskas pripažino, kad VU komanda – viena iš pretendenčių tapti nugalėtoja.

Ar ilgai svarstėte pasiūlymą vesti laidą „Ateities lyderiai“?

Kažkiek svarsčiau, nes pirmiausia galvojau, ar turiu pakankamai kompetencijos vesti tokią laidą. Taip pat svarsčiau, ar pakaks laiko. Vis dėlto jo sugaištu daugiau, nei maniau iš pradžių.

Ar nemanote, kad toks projektas galėjo atsirasti jau anksčiau ir kad tai galėtų tapti tradicija? Ar vis dėlto čia galioja posakis „geriau vėliau nei niekada“?

Turbūt geriau vėliau negu niekada, bet tradicija yra „Protmušis“, kuris vyksta Gamtos mokslų fakultete jau daugiau kaip dešimt metų. Iš „Protmušio“ ateina žmonės į klausimyno sudarymo grupę ir tam tikra prasme tai yra tąsa to, kas jau yra buvę.

Kaip manote, ar „Ateities lyderių“ žaidimas ateityje galėtų „įgauti daugiau svorio“ ir tapti prestižinis?

Viskas priklausys nuo to, kaip jam seksis, ar tikrai taps tradicija. Yra visokiausių nuomonių – kai kas pareiškė, kad žaidimas yra lėkštas. Norėčiau sužinoti, kaip tas, kuris pasakė, kad jis yra lėkštas, jį pagilintų. Klausimai yra pakankamai sudėtingi ir lėkštumo ten negalima rasti.

Nors projektas dar tik įsibėgėja, gal jau žinote, ką būtų galima tobulinti?

Gal dar šiek tiek ankstoka ir ne viskas nuo manęs priklauso. Sunku įsivaizduoti, kokių dar funkcijų galėčiau sau sukurti, nors kai kurie to pageidauja. Kol kas perskaitau klausimą ir šiek tiek patampau nervus su atsakymu, bet to mažoka. Vis dėlto, kai pasižiūriu Rusijoje rengiamą tokio tipo žaidimą, matau, kad vedėjas nelabai daugiau ką ir padaro.

Žiūrint į priekį, manau, būtų galima ieškoti būdų padaryti laidą dinamiškesnę, kad būtų kuo įvairesnių, nestandartinių išeičių. Pavyzdžiui, vieno klausimo atsisakymas yra nebloga mintis, o universitetų vaizdo klipai man yra nuobodoki ir gesinantys laidos ritmą. Galbūt per mažai įtraukiami žiūrovai, kaip tai sugeba padaryti rusai. Vis dėlto gal mūsų šalies resursai kitokie ir sunku pasakyti, ar tai būtų įmanoma padaryti Lietuvoje. Mano įsitikinimu, kol kas patys klausimai yra geri. Ar įmanoma sukurti dar daugiau azarto ir intelektualios įtampos? Turbūt tobulėjimo kėlias neturi pabaigos.

Kaip vertinate VU komandos galimybes tapti nugalėtoja? Ar galima ją vadinti žaidimo favorite?

Galiu pasakyti, kad mano matytuose žaidimuose VU komanda buvo viena iš stipriausių. Tačiau tai nėra netikėta – kai kas, pamatęs komandos sudėtį, juos pavadino vos ne profesionalais, nes jie dalyvauja „Protmušyje“. Matyti, kad jie metodiškai moka perskaityti klausimą ir su juo dirbti. Tačiau jau antrajame žaidime itin gerai pasirodė tos komandos, kurios pirmajame atrodė gana liūdnai.

Ar vedant žaidimą sunku išlikti nešališkam?

Giliai širdyje norėtųsi, kad laimėtu VU, nes sava Alma mater yra sava Alma mater. Vis dėlto žaidimo taisyklės man nelabai ką leidžia padaryti. Nebent kaip nors sugebėtum sufleruoti, bet tai vargiai įmanoma ir nebūtų garbinga. Man atrodo, kad mūsų universiteto komanda gali pati žaisti ir nugalėti.