Šiandien populiarios navigacijos programos naudoja įprastus eismo duomenis, kad sudarytų maršrutus vartotojams. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) studentai atkreipė dėmesį į tokių maršrutų nepalankumą elektromobilių savininkams Lietuvoje, kuriems leidžiama važiuoti viešojo transporto juostomis, ir sukūrė naują maršruto planavimo sistemą.
Informacinių technologijų bakalauro II kurso studentai Ernestas Konopliovas ir Linas Sabaliauskas pasakoja, kad pagrindinė užduotis buvo sukurti tokią maršruto planavimo sistemą, kuria galėtų efektyviai naudotis ir elektromobilių savininkai.
„Įsivaizduokite situaciją, kai su elektromobiliu jums reikia nuvažiuoti iš Pilaitės iki Karoliniškių. Navigacinis įrankis dažniausiai neves per Spaudos rūmus, nes ten susidaro didelės spūstys. Įprasta navigacija nesudaro alternatyvių maršrutų elektromobiliams, kuriems Lietuvoje leidžiama važiuoti viešojo transporto juostomis. Mūsų užduotis ir buvo pritaikyti sistemą taip, kad navigacija kurtų optimalų maršrutą ir į tai atsižvelgtų“, – paaiškino E. Konopliovas.
VU MIF studentai sako, kad kurdami sistemą vadovavosi esminiais navigacijos veikimo principais: „Visame mieste yra simuliuojamas eismas ir apkrova, o viešojo transporto juostoms ta apkrova nėra pritaikoma, todėl daroma išvada, kad greičiausiai ten nebus automobilių ir bus galima greitai pravažiuoti maksimaliu leistinu greičiu“, – teigia L. Sabaliauskas.
Elektromobiliu pasiekiamas atstumas gali skirtis atsižvelgiant į tokius aspektus kaip keleivių skaičius, greitis, lauko temperatūra ar net maršruto nuolydis, kuris daro įtaką automobilio rekuperacijai. Kurdami naują maršruto planavimo sistemą VU studentai atsižvelgė ir į šiuos parametrus.
„Mes rinkome duomenis iš NASA – aiškinomės Vilniaus miesto kalnuotumą, kad žinotume, kaip nutiestas visas kelias. Elektromobiliams yra naudingiau važiuoti nuokalnėmis – važiuojant nuo kalno generuojama energija. Dėl to algoritmas rekomenduoja kelius su nuokalnėmis. Ši sistema sukuria greičiausius ir efektyviausius maršrutus elektromobilių savininkams Vilniaus mieste“, – pasakoja studentai.
L. Sabaliauskas ir E, Konopliovas siekė, kad išliktų visi „Google Maps“ privalumai: keliai, kuriuos galima pravažiuoti didžiausiu leistinu greičiu, geriausias pralaidumas, kad maršrutai nevestų į kiemus, kad būtų važiuojama pagrindiniais keliais. VU studentų sukurta sistema veikia duomenų bazės principu, ją galima integruoti į kitas programas.
„Tai sistema, kuri yra skirta integruoti. Verta paminėti, kad duomenų bazės ir programos sąsaja šiuo metu veikia 512 MB operatyviosios atminties turinčioje virtualioje mašinoje, o atsakymo į maršruto užklausą laikas yra vos 2 sekundės – didžioji sistemos dalis yra duomenų bazėje, kuri nereikalauja didelių resursų“, – savo projektą pristato VU studentai.
Komentarų: 4
2020-02-17 15:20
Robertastai taip ir nesupratau kokia ta programėlė, ar jie integravo į google maps?
2020-02-20 08:15
AtsakymasNu periodiškai studentai sukuria kokią nors programėlè ir tada vadovaujantys dėstytojai bando daryt reklamą. Šiaip tai tos programėlės dažniausiai nei naudingos, nei kam nors įdomios. Kolegijų studentai tokias programėles kuria individualiai, o pas mus – komandomis.
Sugalvokit ką nors naujo. Jau atsibodo tos programėlės, sentimentų analizė ir kibersaugumo pratybos. Linkiu fantazijos!
2020-02-18 10:03
DarijusSveikinu matematikus-informatikus. Nustebino tik, kad Vilniaus reljefo (“kalnuotumo”) duomenų reikėjo ieškoti NASA duomenų bazėse. VU Geomokslų institute turime labai detalių tokio pobūdžio geografinių duomenų. Taigi, draugaukime.
2020-02-18 11:09
EligijusŠauniai padirbėta!