Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultete vyko Sveikatos mokslų instituto direktorės prof. Nataljos Fatkulinos inicijuotas seminaras „Kokybiniai tyrimai medicinos ir sveikatos moksluose“. Renginyje dalyvauti buvo kviečiami fakulteto mokslininkai ir dėstytojai, o jį vedė kviestinis lektorius – socialinių mokslų daktaras Stanislavas Sabaliauskas.
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos docentas S. Sabaliauskas susitikimo pradžioje pristatė pagrindinius kokybinių tyrimų požymius: tai natūralumas, unikalumas ir autentiškumas, jautrumas, lankstumas, ekspertinis vertinimas, augimas. Lektorius pakvietė akademinės bendruomenės narius palyginti pagrindinius metodologinius skirtumus tarp kiekybinių ir kokybinių tyrimų, pabrėžė kokybinių tyrimų privalumus, pasirinkimo ir pritaikymo galimybes.
Siekdami suprasti kokybinio tyrimo metodologijos pritaikymo įvairovę, susirinkę dėstytojai atliko keletą užduočių – dalyviams buvo pasiūlyta aprašyti tam tikras vizualizacijas. Dalijantis pastebėjimais, paaiškėjo nuomonių skirtumai: kiekvienas atsakymas buvo paženklintas asmeninės patirties, išankstinės nuomonės ir supratimo. Pavyzdžiui, vienas pademonstruotas paveikslas buvo įvardytas kaip „Balerina“, „Nešvarios grindys“, „Grakštumas“, „Polėkis“, „Suknelė“, kitas paveikslas – kaip „Artumas“, „Empatija“, „Laimingi žmonės“, „Prisilietimas“, „Draugystė“.
Pasak seminaro iniciatorės prof. N. Fatkulinos, „šis pratimas parodė mūsų bendruomenės supratimo skirtumus ir nuomonių įvairovę ne tik vertinant tam tikrus vaizdus, bet ir kuriant idėjas“.
Seminare buvo rengiamas ir kokybinio tyrimo planas. Dalyviai nustatė jo tikslus ir kėlė probleminius klausimus, rinkosi tinkamą metodologiją, instrumentus ir duomenų apdorojimo metodus. Dėstytojų pasirinktos temos buvo įvairios: klimato kaitos įtaka medikų darbui, judėjimo negalią turinčio asmens kūno įvaizdžio suvokimas ir socialinė aplinka, slaugos poreikių vertinimas pacientų dusulio atveju, vyresnio amžiaus žmonių užsirašymo ir nedalyvavimo fizinio aktyvumo pamokose priežasčių nagrinėjimas, medikų ir pacientų nuostatos taikyti informacines sveikatos technologijas sveikatos priežiūroje, asmeninės paciento nuostatos dalyvauti socialinėje reabilitacijoje ir kt. Kiekvienu atveju susirinkusieji stengėsi pritaikyti naujai įgytas ar atnaujintas žinias.
„Tokios paskaitos yra labai naudingos. Taip ne tik suteikiama galimybė pasikartoti žinias, atsinaujinti informaciją, bet ir vyksta gyvas pasidalijimas patirtimi. Jau nebemadinga galvoti, kad mokosi tik studentai. Galiu drąsiai teigti, kad dėstytojai, mokslo darbuotojai mokosi dar daugiau, ir tas mokymasis trunka visą gyvenimą. Norint suspėti su laiku, plėsti kompetencijas, tobulėti, reikia kasdien sužinoti ką nors naujo. Taip galvoju ne tik aš, bet ir visi šiandien į seminarą gausiai susirinkę kolegos“, – sakė prof. N. Fatkulina.
Aktyvios diskusijos vyko apie respondentų atranką ir imties sudarymą, efektyvų kokybinio tyrimo instrumentų panaudojimą, tyrėjo vaidmenį tyrimo procese, medžiagos prisotinimo pajautimą, tyrėjo ir tiriamųjų santykius. Seminaro dalyviai išsakė pageidavimą pratęsti seminarų ciklą ir toliau tobulinti žinias ir kompetencijas kokybinių tyrimų metodologijos srityje.
Komentarų nėra. Būk pirmas!