Vilniaus universitetas (VU) kartu su Vilniaus miesto savivaldybe steigia STEAM centrą, kuris Vilniaus regiono moksleiviams ir visos Lietuvos vaikams taps tyrimų, atradimų ir inovacijų erdve. Nacionalinio STEAM tinklo, kuriam priklauso Vilniaus STEAM centras, steigimui įtakos turėjo kelios švietimo sistemos problemos.

Gamtos mokslo specialistų trūkumas šiuo metu jaučiamas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Remiantis Tarptautinės moksleivių vertinimo programos (PISA) tyrimų duomenimis, Lietuvos vaikų gamtamokslinis ir matematinis raštingumas atsilieka nuo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) šalių vidurkio. Nacionaliniai PISA rezultatai rodo didesnius nei kitose šalyse skirtumus tarp miestuose ir  kaimuose, skirtingose socialinėse grupėse gyvenančių vaikų.

Pastarųjų metų stojimo duomenys rodo, kad Lietuvoje neauga tiksliųjų, gamtos, technologijų ir inžinerijos mokslų populiarumas, nepaisant kampanijos, nukreiptos prieš socialinius ir humanitarinius mokslus. Mokyklose ima vis labiau trūkti gamtos mokslų pedagogų, gamtamokslinio ugdymo studijų populiarumas didėja lėtai. STEAM centras turėtų padėti spręsti šias problemas.

Doc. Ramūnas Skaudžius ir dr. Paulius Tamošiūnas. Asmeninio archyvo nuotr.

Kas yra STEAM?

Lietuva, reaguodama į šiuos iššūkius ir jų neatitinkančią švietimo sistemą, ėmėsi veiksmų, kurie turėtų sustiprinti gamtamokslinį ugdymą – įsteigė STEAM centrą. Akronimas STEAM apima gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką (angl. STEAM –  science, technology, engineering, arts, maths).

VU Filosofijos fakulteto dekanas prof. Arūnas Poviliūnas teigia, kad galimos bent dvi prieštaringos STEAM sampratos. Remdamasis mokslo filosofu ir antropologu Bruno Latouru, profesorius pasitelkia garsų J. Camerono filmą „Įsikūnijimas“. Anot profesoriaus, pirmasis STEAM tipas galėtų būtų skirtas siekiantiems užkariauti Pandorą Žemės gyventojams. Tokią militaristinę interpretaciją puikiai atitinka ir STEAM istorija. STEAM kampanijai lemtingos įtakos turėjo ir Šaltasis karas, ir 1957 m. spalio 4 d. Sovietų Sąjungos paleistas „Sputnikas“. Antrasis STEAM tipas, jei vėl pasiremsime „Įsikūnijimo“ pavyzdžiu – skatinantis bendradarbiavimą su vietiniais Pandoros gyventojais naviais.

„Tad matote dvi STEAM versijas: viena susijusi su neoliberalia darbo rinkos konkurencija, o kita – su ekologine sąmone bei vartosena ir remiasi nūnai labai populiarėjančia žmonių ir nežmonių tinklaveika. Puikus tokio STEAM pavyzdys galėtų būti 2018 m. Venecijos bienalėje Nomedos ir Gedimino Urbonų inicijuota Pelkių mokykla. Iš esmės, STEAM galėtų būti suvokiamas kaip tam tikra ideologema, kuri sudaro prielaidas ir galimybes peržiūrėti gamtos mokslų studijas mūsų švietimo sistemoje“, – suvokimo skirtumus išryškina prof. A. Poviliūnas.

Kol kas STEAM daugiau suvokiamas užkariaujančios modernistinės paradigmos požiūriu. Kalbant tik apie gamtos mokslus, inžineriją, dažniau vadovaujamasi šiuolaikinės darbo rinkos interesais. Filosofijos fakulteto dekanas svarsto, ar tikrai tokia turėtų būti ir fakulteto, viso VU pozicija: „Formuojant savo sampratą, mums svarbiau inicijuoti kūrybingų žmonių sąjūdį, kuris būtų pajėgus, naudodamasis STEAM, nuolatos peržiūrėti, kaip turėtų būti vykdomos studijos, ir ne tik gamtos mokslų.“

Šiuo metu pagrindinis STEAM sąjūdžio VU pasiekimas yra suburta jaunų žmonių grupė – fizikai, chemikai, matematikai, biologai, inžinieriai, psichologai, filosofai ir pedagogai. „Jie, sudarydami daugiadalykę STEAM mokslininkų grupę, mokosi kartu dirbti ir turi didelį potencialą nuveikti didelius darbus kuriant STEAM metodiką, pergalvojant STEAM filosofiją ir generuojant bei puoselėjant žinojimą, kaip atnaujinti gamtamokslinio ugdymo turinį“, – sako prof. A. Poviliūnas.

STEAM centrai – mokslo bendruomenės ryšiams stiprinti

STEAM centruose plėtojamais mokslais siekiama sudominti mokinius, čia vykstančios veiklos yra skirtos pasiekimams gerinti, praktiniams gebėjimams stiprinti, kūrybiškumo, iniciatyvumo, verslumo ir lyderystės kompetencijoms, reikalingoms jų sėkmingai profesinei karjerai, ugdyti. STEAM skatins mokinius konkrečiau domėtis gamtos ir tiksliaisiais mokslais ir rinktis šių krypčių studijas. Pasak VU Fizikos fakulteto docentės Viditos Urbonienės, STEAM centras kurs mokslo bendruomenės ryšius: „Sukurta STEAM platforma padės nutiesti tiltus tarp mokinio ir mokslininko, mokytojo ir mokslininko, stiprins mokslo ir verslo bendradarbiavimą.“

Švietimo ir mokslo ministerijos nutarimu Lietuvoje yra kuriama dešimt STEAM centrų: trys metodiniai – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose ir septyni regioniniai  ̶  Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos apskričių teritorijose. Centrų steigimo planuose numatyta, kad kiekvienas STEAM centras turės tris standartizuotas laboratorijas (biologijos ir chemijos, fizikos ir inžinerijos, robotikos ir IT) ir po vieną specializuotą, regiono poreikius atitinkančią laboratoriją.

VU kuriamą Vilniaus metodinį STEAM atviros prieigos centrą sudaro aštuonios laboratorijos, kurios plačiau ir giliau aprėps visas standartizuotų laboratorijų kompetencijų sritis ir apims dvi specializuotas. Šis centras bus vientisas savo ugdymo turinio, metodikos ir proceso organizavimo požiūriu. VU STEAM centrą įkurs dabartinio Vilniaus planetariumo patalpose, jo steigimas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų, VU ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis. Strateginį centro erdvių planavimą ir sklandų bendradarbiavimą tarp skirtingų šalių užtikrina VU Plėtros departamento direktorė Aurelija Jakubė ir to paties departamento projektų vadovė Monika Karnickaitė.

Vilniaus ir aplinkinių regionų 7–12 klasių mokiniams bus sudarytos sąlygos atlikti tyrimus specializuotose laboratorijose. Iki pietų atliekami tyrimai atitiks bendrąsias ugdymo programas: mokiniai susipažins, ką ir kaip tyrinėja šiuolaikiniai gamtos mokslai, be to, jie galės integruotai tyrinėti ir patiems mokiniams rūpimas problemas. Mokiniai bendradarbiaus su mokslininkais ir mokytojais, patys tyrinės, konstruos, modeliuos ir ieškos atsakymų į sudėtingus, aktualius, kelias mokslo sritis aprėpiančius klausimus, turės galimybių ieškoti atsakymų, kaip reikėtų spręsti globalias problemas. Popietinis centro laikas bus skirtas įvairioms neformaliojo švietimo veikloms, į kurias turės galimybių įsitraukti ne tik gimnazistai, bet ir darželių auklėtiniai.

„Tikimasi, kad centre mokiniai atras STEAM veiklas iš naujo ir tai jiems suteiks motyvacijos domėtis aplinkoje vykstančiais procesais ir juos geriau suprasti. Numatomose veiklose ypatingas dėmesys skiriamas kontekstui ir kasdienių iššūkių sprendimui. Bus siekiama, kad mokiniai išmoktų metodų, o tyrimus galėtų tęsti mokykloje arba namuose, pasitelkdami mokyklose turimą įrangą ar asmeninius mobiliuosius įrenginius“, – teigia VU Chemijos ir geomokslų fakulteto prodekanas doc. Ramūnas Skaudžius.

STEAM centras kvies aktyviai įsitraukti ir mokytojus – čia jie galės tobulinti kvalifikaciją. Pagal atviros prieigos principą bendradarbiaudami su mokslininkais mokytojai galės projektuoti mokslo infrastruktūros pritaikymą ugdymo procesui. VU Gyvybės mokslų centro mokslo darbuotojas dr. Paulius Tamošiūnas atskleidžia centro suteikiamas galimybes: „Nors šio centro pagrindinė tikslinė grupė yra mokiniai, tačiau labai norėtųsi, kad jis taptų esmine pagalbos mokytojui vieta, į kurią drąsiai kreiptųsi jau aktyviai veikiantys mokytojai ir būtų drąsinami šiandieninių galimybių dar neatradę kolegos. Tokia tarpdalykinė platforma turi visas galimybes reikšmingai prisidėti prie kokybiškai kitokio lygio ugdymo, kuriame mokiniai įgalinami tapti lygiaverčiais šiandienos problemų sprendėjais.“

Filosofijos fakulteto prodekanė Vida Jakutienė pažymi, kad centruose vykdoma veikla aprėpia itin daug mokslo sričių: „Kartu STEAM yra ir unikali galimybė atgaivinti pedagoginius tyrimus, kurti naujas metodikas ir mokymo priemones, dalyvauti organizuojant gamtamokslinio ugdymo turinio reformą. Būtent čia bus sukurtos sąlygos bendradarbiauti visiems: mokiniams, mokslininkams ir mokytojams; pedagogams, psichologams ir gamtos mokslų atstovams.“

Doc. Vidita Urbonienė ir mokytoja Rita Ivanauskienė. Asmeninio archyvo nuotr.

VU fakultetų indėlis plėtojant STEAM

Steigiant Vilniaus STEAM centrą, bendradarbiauja keli VU padaliniai: Chemijos ir geomokslų fakultetas, Filosofijos fakultetas, Fizikos fakultetas, Gyvybės mokslų centras, Matematikos ir informatikos fakultetas ir VU Plėtros departamentas. Įvairių krypčių ir sričių mokslininkų grupė, į kurią įeina 19 asmenų, rengia metodines programas, sudaro įrangos ir priemonių, kurių reikės STEAM laboratorijose, sąrašus.

VU aktyviai plėtoja ir tarptautines veiklas – įstojo į Fraiburgo universiteto (Vokietija) koordinuojamą STEAM švietimo konsorciumą, jungiantį 16 Europos institucijų, dalyvauja Europos universitetų Coimbra tinklo STEM darbo grupės veiklose. Įgyvendindama tarptautinę Erasmus+ programą, koordinuoja STEAM centrų steigimą Azijos šalyse – dešimtyje Indonezijos, Tailando ir Vietnamo universitetų. Remiantis Erasmus+ strateginėmis partnerystėmis ir „Future Teachers Education: Computational Thinking and STEAM“ kuriami moduliai mokytojams. Pasak projektuose aktyviai dalyvaujančios VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesorės Valentinos Dagienės, šie projektai padeda geriau suprasti STEAM dalykų ugdymo svarbą: „Lietuvai labai svarbu matyti STEAM ugdymo kontekstą, diskutuoti, keistis nuomonėmis, o ypač – gauti pagalbos įgyvendinant konkrečius sprendimus.“