Nacionalinės reikšmės studijų kultūros kaitos projektą, kuris padės suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, ruošianti Lietuvos chemikų ekspertų grupė dalyvavo dviejų dienų stažuotėje Stratklaido universitete (Glasgow, Jungtinė Karalystė). Tai vienas geriausių universitetų šalyje tiek pagal akademinę veiklą, tiek pagal mokslinius tyrimus.

Lietuvos ekspertai kartu su vietiniais kolegomis aptarė abiejų šalių chemijos studijų organizavimo panašumus ir skirtumus, stebėjo teorines paskaitas ir praktinius užsiėmimus, apžiūrėjo mokymo fabrikus primenančias laboratorijas. Kaip pastebi vienas vizito dalyvių, Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto prodekanas doc. dr. Rimantas Raudonis, studijos Stratklaido universitete organizuojamos labai tikslingai, kryptingai, aiškiai suderinus skirtingų dėstytojų veiksmus, nusistačius ką, kada ir kokiu lygiu studentas išmoks, kokios kompetencijos bus ugdomos, kaip jos bus patikrintos ir įvertintos. Akademinis personalas veikia kaip vieninga komanda.

Atkreiptinas dėmesys, kad svarstant studijų planų sudarymo principus Stratklaido universitete akcentuojama orientacija į įmonių poreikius. Nauja studijų programa kuriama tik įsitikinus, kad jos tikrai reikia, kad ją baigę studentai tikrai galės rasti darbo vietas. Studentams pasirinkus šią programą, vėliau sekama, kaip baigusiesiems sekasi įsidarbinti. Pastebėta, kad didžioji dauguma chemijos srities absolventų Jungtinėje Karalystėje įsidarbina mažose įmonėse, todėl verta orientuotis būtent į mažųjų įmonių poreikius.

„Lyginant studijų programas, tenka pripažinti, kad tos pačios bendrosios kompetencijos ugdomos ir Lietuvos universitetuose, tačiau tai vyksta stichiškai, be aiškios sistemos, be išdėstymo sudėtingėjimo tvarka,” – vieną aspektų, kurioje srityje dar turime ko pasimokyti, pateikė doc. dr. R. Raudonis.

Be to, penktadalis viso studijų laiko Stratklaido universitete skiriama praktikai. Ketvirtuosius metus studentai praleidžia įmonėse. Teigiama, kad realiai patirčiai įgyti pakaktų ir 5 mėnesių praktikos (anksčiau tokia buvo praktikos trukmė), tačiau trumpa praktika nepriimtina įmonėms. Pastarosios realiai 3 mėnesius užtrunka apmokydamos studentus dirbti konkrečioje vietoje ir tik po to praktikantai pradeda duoti naudą. Todėl praktika buvo ištęsta iki vienerių metų.

„Reikia pripažinti, kad Lietuvoje studentų praktika yra skirta tik „paukščiuko“ uždėjimui, kad ji vyko. Tikrai derėtų pasimokyti iš kolegų patirties ir arba atsisakyti tokių trumpalaikių praktikų, kokios jos yra dabar, arba sumažinti studijų dalies reikalavimus programoms ir žymiai daugiau kreditų skirti praktikai, – perimtą patirtį dėstė doc. dr. R. Raudonis. – Praktiką sunku organizuoti todėl, kad įmonės nenori priimti praktikantų. O nenori todėl, kad joms iš to nėra naudos, vien rūpesčiai. Galiausiai kai praktikantas jau ima įsitvirtinti patikėtose pareigose, praktika baigiasi”.

Vienas iš „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“ projekto siekių – orientacija į studento darbo krūvį ir darbo rinkos poreikius. Todėl tikimasi, kad perėjimas prie visoje Europoje vieningos ECTS sistemos, ne tik pagerins aukštojo mokslo bendradarbiavimą šalies viduje, tačiau ir padės Lietuvos aukštojo mokslo institucijoms būti labiau matomomis už šalies ribų. Naujoji sistema suteiks galimybę lengviau įsitraukti į įvairias Europos akademines iniciatyvas, palengvins lietuviškų diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą bei jungtinių studijų programų kūrimą.