Lapkričio 12 d. (penktadienį) Filologijos fakultete vyko kasmetinė Germanistų diena. Renginys – vertas dėmesio, nes tai viena iš nedaugelio fakulteto iniciatyvų, kuri kasmet traukia studentų dėmesį, būrį dalyvių bei svečių ir žinoma vykdo pagrindinį savo tikslą – populiarina vokiečių kalbą.

Renginį pradėjo linksmai nusiteikę Vokiečių filologijos studentai, tąkart tapę renginio vedėjais. Kaip ir dera, šeimininkai sveikino atvykusius svečius, o šie – šventės šeimininkus.

Pirmoji kalbėjo Filologijos fakulteto mokslo reikalų prodekanė profesorė Regina Rudaitytė, kuri minėjo, kad ir anglistams metas pradėti rengti savo šventę. Po jos sveikinimo kalbą tarė renginio šeimininkė, Vokiečių filologijos katedros vedėja docentė dr. Vaiva Žeimantienė.

Susitikti su studentais atvyko Austrijos Respublikos ambasados konsulas Josef‘as Sigmund‘as, kuris perskaitė pranešimą apie austrų kalbos istoriją, ir Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados Spaudos ir kultūros skyriaus vadovas Jean–Pierre Froehly, kuris pritardamas kolegai sveikino Vokiečių filologijos studentus, nes, pasak jo, vokiškai kalbančių šalių kultūra yra Vakarų civilizacijos pagrindas ir visi, mokantys vokiečių kalbą, turi tuo džiaugtis ir didžiuotis. Taip pat studentus sveikino jiems gerai pažįstamas DAAD (Vokietijos akademinių mainų tarnybos) lektorius Christian‘as Thienel‘as ir Geothe‘s instituto Kalbos skyriaus vadovė Nijolė Buinovskaja, kuri supažindino publiką su Lietuvos jaunimo laimėjimais Vokietijoje bei vokiečių kalbos projektais Lietuvoje.

Pradedant sveikinimo kalbomis ir toliau šventę tęsiant dalyvių pasirodymais, renginys panašėjo į vokiškos kultūros Lietuvoje retrospektyvą. Meninė renginio dalis apėmė įvairias skirtingo amžiaus žmones, kuriuos vienijo kalba – šio susibūrimo priežastis ir tikslas. Vokiečių kalbos subtilybės buvo parodytos įvairiomis meninės raiškos formomis: dainomis, etiudais, poezija, fotografija ir pan. Renginio organizatoriai kvietė pasirodyti ne tik Filologijos fakulteto studentus, kaip buvo įprasta, bet ir mokinius iš Vilniaus Filaretų pagrindinės mokyklos ir Vilniaus licėjaus.

Renginys prasidėjo trumpametražiu nuotaikingu studentų filmu apie tai, kaip jie ruošėsi Germanistų dienai. Šventę tęsė Vilniaus Filaretų pagrindinės mokyklos mokiniai. Filologijos fakultete turbūt pirmą kartą, skambėjo mažiausiųjų balsai – demonstruodami savo vokiečių kalbos žinias vaikai atliko keletą dainų. Salėje kilo linksmas šurmulys, išvydus mokinius, persirengusius piratais, kurie, susidoroję su scenos jauduliu, savo pasirodymą paįvairino aktoriniais intarpais.

Mokinius scenoje vėl keitė studentai. Šįkart jie pasirinko Rainer’io Maria Rilke’s eilėraštį „Idioto daina“ ir pristatė jo interpretaciją. Skambant pianinui ir stebint projekcijos fone sėdinčią merginą buvo skaitomas eilėraštis. Lyrinę dalį keitė Vilniaus licėjaus mokinių pasirodymas. Jie parodė spektaklį, kuris prikaustė visų salėje sėdinčių žmonių dėmesį. Net mažieji, kurie nuolat krizeno ir šnibždėjosi, nutilo ir atidžiai stebėjo pasirodymą. Suprantama – spektaklio pradžia buvo linksmų nutikimų virtinė, kuri, suvaidinta be žodžių, kėlė salėje dideles juoko bangas. Įpusėjus pasirodymui atsirado ir vokiškų veikėjų dialogų. Vilniaus licėjaus mokiniai linksmai, kritiškai ir ironiškai pažvelgė į vartotojišką visuomenę bei televizijos auginamą kartą. Pasirinkęs tokį meninės raiškos būdą jaunimas išvengė pamokslavimo ir kartu iškėlė aktualią problemą. Renginį baigė studentų choras „Ave Germanicum“, atlikęs dainą apie studentų kasdienybę.

Kadangi pirmosios renginio dalies metu buvo galima daugiau stebėti nei bendrauti, jai pasibaigus organizatoriai kvietė į Germanistikos studijų kabinetą, kur buvo paruoštas vaišių stalas ir sukurta atmosfera šnekučiuotis, dalintis patirtimi, susipažinti ir maloniai leisti laiką bendraminčių būryje. Taip pat auditorijoje buvo eksponuojama Lietuvos DAAD klubo ir Vokiečių filologijos katedros fotografijų paroda „Mano … Vokietija“.

Taip trumpai ir kukliai Filologijos fakultete buvo pagerbta vokiečių kultūra ir kalba, kuri tiek akademinėje aplinkoje, tiek už jos ribų turi savo gerbėjų ir puoselėtojų.