Podoktorantūros studijų į Vilniaus universitetą (VU) iš Estijos šiemet atvykusi dr. Triin Jerlei meno istorijos bakalauro laipsnį įgijo Estijos dailės akademijoje, vėliau Jungtinėje Karalystėje studijavo dizaino istoriją magistrantūroje, ten pat įgijo ir daktaro laipsnį.

Su jaunąja tyrėja ir jos moksline vadove VU Kauno fakulteto profesore dr. Virginija Jurėniene kalbamės apie atliekamus tyrimus ir šiuo metu vykdomą projektą „Baltijos vizualinis identitetas sovietiniame pramoniniame dizaine“ (LMT finansuojamas projektas Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“).

Kaip pasirinkote mokslininkės kelią? Kokius tikslus sau keliate vykdydama mokslinius tyrimus?

Dr. Triin Jerlei: Pasirinkti akademinę karjerą pastūmėjo mano mokslinis vadovas – Braitono universiteto profesorius Lou Tayloras, kuris dar studijų metais patarė dalyvauti tarptautinėje konferencijoje. Teigiama patirtis pirmajame mokslo renginyje ir suvokimas, kad Baltijos šalių vizualinis identitetas yra mažai ištirtas, paskatino stoti į doktorantūros studijas ir tyrinėti Estijos dizaino istoriją, o vėliau savo mokslinius interesus išplėčiau iki posovietinio dizaino.

Tyrimuose nagrinėju XX a. antrąją pusę ir siekiu atskleisti netolimos praeities istorijas. Manau, kad masinės gamybos dizainas daro didžiulį poveikį mūsų kasdieniniam gyvenimui, o įvertindami ankstesnio laikotarpio dizainą mes taip pat formuojame požiūrį į šiuolaikinį dizainą. Esu įsitikinusi, kad mokslinę tiriamąją veiklą būtina sieti su praktiniu gyvenimu ir vice versa. Mokslininkai privalo siekti, kad jų tyrimų rezultatai pagerintų kasdienį žmonių gyvenimą nors ir mažomis, tačiau svarbiomis smulkmenomis.

Kodėl podoktorantūros studijoms pasirinkote VU Kauno fakultetą? Ko tikėjotės vykdama į Lietuvą?

Dr. T. Jerlei: Lietuvoje pirmą kartą lankiausi prieš kelerius metus ir likau sužavėta, nes jaučiausi tarsi namuose. Šis vizitas paskatino daugiau galvoti apie baltų identitetą ir bendrus mūsų regioninės kultūros aspektus, o ypač apie tai, kaip baltiškoji tapatybė atsispindi mano tyrimuose. Kai kreipiausi į VU administraciją, gavau prof. V. Jurėnienės kontaktus. Profesorė domėjosi mano tyrimais ir puikiai išmanė šią sritį – todėl ir pasirinkau Kauno fakultetą. Džiaugiuosi savo sprendimu, nes dirbdama su profesore praturtinau savo žinias. Jos patirtis kūrybinių industrijų ir kultūros ekonomikos srityse, vietos ir pasaulio kultūros istorijos išmanymas ir patarimai dėl tyrimų metodikos yra neįkainojami. Bendradarbiaudama su prof. V. Jurėniene, viena vertus, turiu galimybę susipažinti su Lietuvoje atliekamų tyrimų kultūra ir naudotis lietuviškais šaltiniais, kita vertus, giliau susipažįstu su kūrybinėmis industrijomis ir kūrybos ekonomika. Dėl šios priežasties mano tyrimai tapo globalesni ir tarpdisciplininiai – juose įvertinamas skirtingų tautų kultūros kontekstas.

Prof. dr. Virginija Jurėnienė: Su Triin dirbame kaip komanda: konsultuojamės tyrimo metodologijos klausimais ir kaskart aptariame gautus rezultatus, drauge organizuojame tarptautinį simpoziumą „Making and Shaping Things in Creative Economies. From history to present day“. Bendradarbiauti su Triin yra labai įdomu, nes ji turi patirties ir žinių, įgytų studijuojant Jungtinėje Karalystėje ir darbuojantis Estijos dailės akademijoje. Kūrybos ir kultūros industrijas tyrinėju kaip istorikė, todėl kolegei galiu rekomenduoti, kaip turimas istorijos žinias ir tyrinėjimus susieti su kūrybos industrijų vystymo tematika. Beje, dr. T. Jerlei – puiki dėstytoja. 2018–2019 m. pavasario semestre ji skaitė kelias paskaitas Kauno fakulteto magistrantūros studijų programos „Meno vadyba“ studentams. Mane žavi tiek jos atkaklus siekis išmokti lietuvių kalbą, tiek nuoseklus darbas archyvuose, bibliotekose ir, žinoma, pozityvumas.

Papasakokite apie šiuo metu vykdomą projektą „Baltijos vizualinis identitetas sovietiniame pramoniniame dizaine“. Kokie jo tikslai ir kokias užduotis atliekate?

Dr. T. Jerlei: Studijuodama doktorantūroje ėmiau gilintis į dizaino organizavimo, struktūrizavimo ir valdymo problematiką sovietmečiu, ypač domino santykiai tarp periferijų ir Maskvos. Šiame projekte tiriu Baltijos vizualinio identiteto idėją dizaine, nagrinėju, kaip vystėsi ir reiškėsi baltiškoji tapatybė, kaip Baltijos šalių dizaino ekonomika buvo struktūrizuota atsižvelgiant į savitą kiekvienos iš jų identitetą. Tyrinėdama dizainą, kaip vieną iš pagrindinių vietinės ir regioninės tapatybės veiksnių, daug dėmesio skiriu suvenyrams ir jų vaidmeniui vietos bei regionų identitete. Šis tyrimas parodė, kad nepaisant to, kaip reikšmingai centrinė sovietų valdžia buvo įsitraukusi į masinę gamybą, regioninės valdžios sprendimai ir dizaino tendencijos Vakarų šalyse darė įtaką vietos dizaino kūrimui Baltijos šalyse.

Savo įžvalgomis ir tyrimų duomenimis aktyviai dalijuosi su kolegomis mokslininkais. Parengiau pirmąjį straipsnį „The Role of Media in Shaping Baltic Design Culture, 1952–1970“, kuris pasirodė prestižiniame moksliniame žurnale „Design and Culture“. Projekto rezultatus pristačiau konferencijoje „From Destalinization to the Global Sixties: The Baltic Union Republics in the 1950s–1960s“ Tartu universitete. Pranešime „Objects behind the Iron Curtain. The role of Western design in the destalinization of Baltic consumption“ apžvelgiau laipsnišką Baltijos šalių atvirumą Vakarų medijoms 1950–1960 m., siekdama parodyti vietinės žiniasklaidos požiūrį į vartojimą ir globalią dizaino kultūrą.

Noriu savo tyrimo rezultatus pristatyti įvairioms auditorijoms, todėl pagal projektą 2019 m. lapkričio 28–30 d. organizuojamas tarptautinis simpoziumas „Making and Shaping Things in Creative Economies. From history to present day“, kuriame dalyvaus kviestiniai pranešėjai: prof. Guy Julieras iš Aalto universiteto (Suomija) ir asoc. prof. Javieras Gimeno-Martinezas iš Laisvojo universiteto Amsterdame (Vrije Universiteit Amsterdam, Nyderlandai).

Norėdami paskatinti simpoziume dalyvauti ir studentus (studentų sekcijoje), surengėme kūrybines dirbtuves, kuriose dalyvavo VU meno vadybos magistrantai ir Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto tekstilės dizaino bei grafinio dizaino magistrantai. Kūrybinėse dirbtuvėse jie ne tik analizavo pramoninio dizaino vietą šiuolaikinėje visuomenėje ir kultūros ekonomikoje, diskutavo apie Baltijos šalių dizaino paveldą ir jo įtaką vietiniam dizaino identitetui, tačiau atliko ir užduotis, susijusias su dizaino paveldu Kauno mieste.

Kodėl Jūsų pasirinkta mokslinių tyrimų tema yra aktuali?

Dr. T. Jerlei: Manau, kad Baltijos šalių dizaino tema yra labai aktuali tiek Lietuvai, tiek Estijai. Abiejose šalyse yra daug jaunų dizainerių, o turizmas yra svarbus mūsų regionui. Nepaisant sovietinės sistemos problemų, Baltijos šalių dizaineriai visada garsėjo savo unikaliu vietiniu stiliumi, o tam, kad adekvačiai įvertintume dabartį, gyvybiškai svarbu suprasti ir pripažinti praeities pasiekimus. Vietos dizaino identiteto supratimas padeda suvokti vietovės istoriją, mano tyrimų rezultatai yra naudingi ir svarbūs vietos kultūros ekonomikai ir turizmui. Be to, norėdami suprasti regiono istoriją turime išmanyti ir vietos masinės gamybos struktūras.

Prof. dr. V. Jurėnienė: Manau, kad šie tyrimai leis naujai įvertinti sovietinėje sistemoje egzistavusį Baltijos dizainą ir jo identitetą. Žinoma, šie tyrimai Europos dizaino istorijoje įtvirtins ne tik Baltijos dizaino sampratą, bet ir problematiką. Svarbu kalbėti ne tik apie skandinavišką ar vokišką dizainą, bet ir baltiškąjį dizainą kaip kūrybinių industrijų sritį, jo ypatumus, laimėjimus ir pripažinimą ne tik tuometinėje Sovietų Sąjungoje, bet ir Šiaurės bei Vidurio Europoje. Manau, šis tyrimas svarbus visoms trims Baltijos šalims ir ypač šiuo metu, kai vartotojiškos visuomenės dauguma ieško ir siekia „kitoniškumo“, „išskirtinumo“. Šios savybės geriausiai atsiskleidžia prekėse ar paslaugose, o dizainas ir yra pati imliausia kūrybinių industrijų sritis. Be to, šis tyrimas galėtų tapti impulsu vykdyti šios srities mokslinius ir kultūrinius projektus, visoms trims Baltijos valstybėms sutelkiant pastangas.