Nuo spalio vyksta Vilniaus universiteto centrinės administracijos ir fakultetų (akademinių padalinių) vadovų susitikimai. Jie skirti aptarti aktualius studijų reikalus: studijų programas, priėmimo rezultatus, studijų tarptautiškumą, iškylančias problemas ir jų sprendimo būdus. Iki gruodžio pradžios ketinama susitikti su visais fakultetų (akademinių padalinių) vadovais.

Vilniaus universitetas atsižvelgdamas į šalies ir globalius pasikeitimus aukštajame moksle ir švietime nori įvertinti situaciją universiteto studijų srityje bei numatyti galimus pokyčius.  VU centrinės administracijos ir fakultetų (akademinių padalinių) vadovų susitikimų metu siekiama įsigilinti į padalinių  studijų specifiką.  Esamos padėties analizė, problemų įvardinimas, siūlomi jų sprendimai padės pasiekti pagrindinius VU studijų siekius – modernią studijų sistemą, aukšto lygio studijų kokybę, didelį tarptautiškumą ir kt.

Universiteto administracijos vadovai jau susitiko su Medicinos, Kauno humanitarinio, Gamtos mokslų, Fizikos, Chemijos, Matematikos ir informatikos fakultetų bei Orientalistikos centro atstovais.  

Su Medicinos fakulteto vadovais kalbėta apie poreikį stiprinti administracijos dialogą su studentais. Akcentuotas studentų apklausų duomenų analizės poreikis ir atitinkamų sprendimų priėmimas fakultete. Fakulteto atstovai iškėlė problemas, susijusias su medicinos studentų vasaros praktika. Atkreiptas dėmesys į  bendrojo priėmimo sąlygų įtaką krepšelių paskirstymui biomedicinos mokslų srities medicinos ir sveikatos programų kryčių grupėje. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, skirstant valstybės finansavimą studijų sritims ir krypčių grupėms, sąlygoja, jog didesnė studentų konkurencija dėl kurios nors vienos studijų programos, pavyzdžiui, medicinos, turi neigiamos įtakos kitoms šios kryčių grupės programoms, pavyzdžiui,  ergoterapijai, kineziterapijai, kt. Didžiąją šios kryčių grupės finansavimo dalį laimėjusi programa (-os) palieka be finansavimo kitas. Tad studijuoti šias programas belieka kone viena galimybė – valstybės nefinansuojamose vietose. Susitikimo metu svarstyta, kaip galima būtų išvengti šių priėmimo sąlygų padarinių ar bent sumažinti juos.

Su Kauno humanitarinio fakulteto vadovais aptarta priėmimo į šio fakulteto studijas problematika, bandyta ieškoti išeičių nepaklausioms studijų programoms, išklausyta informacija apie galimus fakulteto struktūrinius pasikeitimus. Fakulteto vadovai akcentavo fakulteto ateities studijų planus: planuojama kurti naujas programas jungiant skirtingas – fizinių ir humanitarinių – mokslų sritis.

Susitikime su Gamtos mokslų fakulteto vadovais akcentuotos pirmosios ir antrosios pakopų esamos ir planuojamos programos, šių metų priėmimo rezultatai. Atkreiptas dėmesys į fakulteto glaudesnio bendradarbiavimo su į universitetą įsiliejusiais mokslo institutais galimybes: šių institutų mokslininkų dalyvavimą studijų procese –  rengiant baigiamuosius, kursinius darbus, vykdant laboratorinius tyrimus.

Su Orientalistikos centro vadovais aptarta esama centro studijų pasiūlos ir paklausos situacija, kalbėta apie studentų, studijuojančių šiame centre, kompetencijų svarbą studijoms (kuomet centre studijuojantys antrosios pakopos studentai yra baigę kitų sričių ir krypčių studijas arba kuomet studentai studijuoja paskirus dalykus). Centro vadovai informavo apie galimą centro statuso pakeitimą į institutą, planuojamas naujas programų šakas (specializacijas), atkreiptas dėmesys į akademinio personalo trūkumą, kalbėta apie centre kuriamą Konfucijaus institutą, pristatytos bendradarbiavimo kryptys su Kultūros institutu.