Spalio 29 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete vyko Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdis, kuriame Vilniaus universitetui atstovavo rektoriaus įgaliotas akademinių reikalų prorektorius doc. Juozas Galginaitis. Posėdyje taip pat dalyvavo ir VU tarptautinių reikalų prorektorius doc. Rimantas Vaitkus.

Rektorių susitikime svarstytas ir patvirtintas LURK 2010–2011 metų veiklos plano projektas. Šiais studijų metais LURK posėdžiuose ketinama svarstyti turto ir finansų valdymo klausimus, universitetams pakeitus statusą iš biudžetinių į viešąsias įstaigas, mokslo produkcijos vertinimo metodiką, studijų pagal pagrindinę ir gretutinę kryptis bei studijų pagal jungtinių studijų programas problematiką, universitetų finansavimo, viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo, studijų krepšelių patirties ir perspektyvos, teisinio reguliavimo, nustatant valstybės finansuojamų antrosios pakopos vietų paskirstymą, tobulinimo klausimus. Numatyta nagrinėti naujus mokslo veiklos finansavimo tvarkos aspektus, teisės aktų, susijusių su Mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimu, projektų aptarimo ir rekomendacijų teikimo, ECTS projekto įgyvendinimo, bendrabučių valdymo modelių ir renovavimo finansavimo klausimus, aukštųjų mokyklų reitingavimo, mokslinių tyrimų ir projektų strategiją Lietuvoje. Atsižvelgiant į tarptautinio aukštojo mokslo tendencijas, dėmesį ketinama skirti universitetų sampratai – bendrumui, įvairovei, autonomijai, atskaitomybei – aptarti.

Posėdyje trejų metų kadencijai LAMA BPO prezidentu išrinktas iki šiol šiai organizacijai vadovavęs Kauno technologijos universiteto studijų prorektorius prof. Pranas Žiliukas, kuris susitikimo dalyviams pristatė pranešimą apie šiais metais vykusį studentų priėmimą. Prof. P. Žiliukas atkreipė dėmesį į problemas, didėjančius poreikius ir kylančius naujus iššūkius LAMA BPO tarybai ir valdybai.

Susitikime diskutuota ir dėl Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo. Šį klausimą pristatė VU tarptautinių reikalų prorektorius, LURK Tarptautinių ryšių komiteto pirmininkas doc. R. Vaitkus. Jis konferencijos dalyviams priminė 2008 m. LR Vyriausybės patvirtintą Tarptautiškumo skatinimo programą, jos tikslus ir priemones. Pasak doc. R. Vaitkaus, vienas svarbiausių tikslų, skatinant tarptautiškumą Lietuvoje, yra studijų turinio ir metodų tobulinimas, apimantis jungtines studijų programas, programas užsienio kalba, inovatyvius studijų metodus, Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų ir kitų organizacijų bendradarbiavimą. Kitas svarbus tikslas – Lietuvos aukštojo mokslo sistemos derinimas su Europos aukštojo mokslo erdvės normomis ir tendencijomis, t. y. žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos sukūrimas, kvalifikacijų vertinimas ir pripažinimas, ECTS nacionalinės koncepcijos vykdymas. Dėmesio reikia skirti ir informacijos apie Lietuvos aukštąjį mokslą sklaidai – informavimui apie studijas ir mokslines stažuotes Lietuvoje, organizuoti renginius Lietuvos aukštajam mokslui pristatyti, sukurti ir pristatyti Lietuvos aukštojo mokslo prekės ženklą. Dalis šių veiklų, pasak doc. R. Vaitkaus, jau vykdoma ar ketinama įgyvendinti, pasitelkiant ES struktūrinių fondų lėšas. Prorektorius atkreipė dėmesį ir į užsieniečių teisinės padėties problemas, pateikė pastabų dėl šiuo metu svarstomo Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projekto.

Posėdyje pranešimus taip pat skaitė švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė, įmonės „Eksportuojančioji Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Lukauskas, LSS prezidentas Dainius Dikšaitis, LSAS prezidentas Arūnas Markas. P. Lukauskas pabrėžė Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo svarbą šalies eksportui. Pasak jo, tinkamas šalies aukštojo mokslo tarptautiškumo lygis galėtų prisidėti prie šalies intelektinių paslaugų eksporto, kuris ateityje galėtų sudaryti nemažą dalį viso Lietuvos eksporto.

LURK Teisės komiteto pirmininkas Ignas Vėgėlė kalbėjo apie nesavarankiškų darbų rengimo ir paslaugų, susijusių su šia veikla, pirkimo problemą. LURK nariai sutarė, kad dėl jos sprendimo, kiek tai susiję su teisiniu reglamentavimu šalyje, kreipsis į atitinkamas institucijas (Švietimo ir mokslo ministeriją, kt.) ir savo ruožtu skatins aukštąsias mokyklas daugiau dėmesio skirti studentų rašto darbų rengimui ir kontrolei.