Spalio 25 d. (pirmadienį) Senato salėje vyko Vilniaus universiteto Studijų komiteto posėdis. Jame svarstytas strategiškai svarbus klausimas – modulinių studijų sistemos VU koncepcija.

Modulinių studijų sistemos VU koncepciją rengė VU rektoriaus sudaryta darbo grupė, kuriai priklausė: prof. Alfredas Račkauskas (MIF, VU Studijų komiteto pirmininkas), doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri (FilF), dr. Justina Poškienė (IF), doc. Valdas Jaskūnas (OC), doc. Inesa Šeškauskienė (FilF), dokt. Deividas Šlekys (TSPMI), dr. Daiva Lepaitė (Studijų direkcijos Studijų programų skyrius), Antanas Keturakis (Studijų komiteto ir Senato narys) ir Gabrielė Bilkauskaitė (FilF SA atstovė).

Modulinių studijų sistemos VU koncepcijos projektą pristatė darbo grupės narė doc. D. Šileikaitė-Kaishauri. Docentė atkreipė dėmesį į modulio apibrėžtį, apimtį, aprašą, taip pat pristatė darbo grupės nuomonę, kaip moduliai galėtų būti realizuojami, koks studijų kalendorius šioje studijų sistemoje galėtų būti. Be kita ko, kalbėta ir apie programos sandarą, pagrindines ir gretutines studijas, jų tarpusavio ryšį ir įgyvendinimą, siekiant programos tikslų. Aptarta ir žmogiškųjų išteklių problema bei galimi jos sprendimo būdai, įgyvendinant modulines studijas.

Po pristatymo vyko diskusija, kurios metu akademinių reikalų prorektorius, Studijų komiteto kuratorius doc. Juozas Galginaitis, Studijų komiteto pirmininkas prof. A. Račkauskas ir kiti komiteto nariai kėlė klausimus dėl minimalios modulio apimties, dalykinės ir modulinės studijų sistemų suderinamumo, modulinės studijų sistemos laiduojamos studijų pasirinkimo laisvės ir kt. Be to, Istorijos fakulteto prodekanė dr. Justina Poškienė gana išsamiai pristatė Istorijos fakulteto modulinių studijų sistemos projektą „I pakopos studijų programų atnaujinimas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete“. Projektas vykdomas pagal 2007–2013 m.  Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2.2 priemonę „Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas“. Projekto finansavimo ir administravimo sutartį pasirašė VU ir Europos socialinio fondo agentūra. Taip pat pasidalyta kitų VU fakultetų (EF, TSPMI) patirtimi, svarstant ir rengiant modulinių studijų sistemos projektus.

Teigiamą poziciją dėl modulinių studijų sistemos išreiškė VU Studentų atstovybės nariai. Pasak jų, būtent ši sistema leistų žiūrėti į studijas studentų, o ne universiteto „akimis“, studijuoti tai, kas domina, o ne tai, kas siūloma.

Padiskutavus dėl pareikštų pastabų, išreikštų abejonių, iškeltų problemų, nuspręsta iš esmės pritarti modulinių studijų sistemos VU koncepcijos projektui ir teikti jį svarstyti Senato komisijai. Be to, posėdyje nutarta, kad minimali VU modulio apimtis laikytina ne 10 kreditų, kaip siūlė darbo grupė, o 5. Tai palengvintų modulių kūrimą, jų išdėstymą studijų metu ir kartu padėtų veiksmingiau organizuoti visą studijų programą.

Modulinė, skirtingai nei šiuo metu VU veikianti dalykinė, studijų sistema suteikia studentams daugiau galimybių rinktis lankstesnes, laisvesnes ir į asmeninius interesus orientuotas studijas. Be to, ši studijų sistema propaguoja vadinamojo dvigubo laipsnio – pagrindines ir gretutines – studijas, kurių metų studentas labiau gilinasi į kurią nors sritį, tačiau kartu plečia savo akiratį ir kitoje sferoje. Taip studentas nuo pirmųjų dienų universitete pats gali prisidėti prie savo įgytinų gebėjimų ir kompetencijų formavimo. Todėl tokios studijos tampa kryptingesnės bei brandesnes ir teikia studentui daugiau profesinės pilnatvės.

Modulinių studijų VU koncepcijos projektas