
Rudens pradžioje į Varšuvos universitetą rinkosi studentai iš įvairiausių pasaulio šalių ir žymiausi humanitarinės veiklos specialistai. Čia aštuonias dienas vyko tarptautinės universitetų asociacijos NOHA (Network on Humanitarian Assistance) intensyvioji programa, kuri yra įvadas į NOHA sukurtą tarpuniversitetinę magistro programą.
Šiais metais NOHA asociacijos suformuluota kursų tema „Humanitarinė erdvė: grėsmės ir iššūkiai XXI amžiuje“ priviliojo apie 140 studentų. Intensyvios programos metu buvo nagrinėjamos įvairios su humanitarine veikla, pasauliniu saugumu ir tarptautine humanitarine teise susijusios temos, dirbama grupėmis, rengiami simuliaciniai mokymai.
2008 m. oficialiai į NOHA tinklą įsitraukusiam Vilniaus universitetui renginyje atstovavo studentai Julius Židonis iš Teisės fakulteto ir Gaja Bartusevičiūtė iš Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ir užsiėmimus grupėse vedusios dėstytojos Renata Vaišvilienė, Neringa Mickevičiūtė ir Jovita Pranevičiūtė.
„Humanitarinė veikla yra labai plati sritis, susidedanti iš itin daug dalių, – įspūdžiais dalijosi J. Židonis. – Todėl paskaitų krūvis būdavo nemažas, teko paplušėti, norint bent dalį tų temų apžvelgti ir padiskutuoti aktualiausiomis iš jų. Labai gaila, kad dėl laiko trūkumo negalėjome labiau įsigilinti į dominančias sritis, tačiau humanitarinės veiklos kontekste nagrinėjome plačiai – tarpkultūrinio sąmoningumo ugdymą, skurdo problemas, žiniasklaidos įtaką, kariškių vaidmenį ir kitas dėmesio vertas temas.“
Humanitarine teise besidomintis ketvirtakursis teisininkas J. Židonis panašaus pobūdžio renginyje dalyvauja jau nebe pirmą kartą. Prieš metus vaikinas žinių sėmėsi Baltijos šalių tarptautinės humanitarinės teisės vasaros akademijoje, kurią organizavo Vilniaus universiteto Teisės fakultetas. Tokio tipo mokymai rengiami norint paskatinti akademinę bendruomenę domėtis tiek humanitarine teise, tiek humanitarine veikla apskritai, kuri, pasaulyje įsiplieskiant naujiems ginkluotiems konfliktams ar vidaus neramumams, tampa vis aktualesnė. Anot J. Židonio, NOHA organizuotuose intensyviuose kursuose gana didelei daliai dalyvavusiųjų jau buvo tekę padirbėti pabėgėlių stovyklose ar minų laukuose, tad kursų klausytojai lyg ir susiskaldė į dvi grupes: praktikus, kuriems buvo įdomesnė teorinė humanitarinės veiklos pusė, ir studentus, jau spėjusius pasigilinti į intensyvių kursų suformuluotą temą ir norinčius išgirsti realių istorijų, pagrįstų faktais, o ne teoriniais apibrėžimais.
Dėl įtemptos darbotvarkės studentija neturėjo itin daug laiko pasižvalgyti po visas įdomiausias Varšuvos vietas, tačiau spėjo susipažinti su miesto senamiesčiu, kadien grožėjosi Varšuvos universitete esančia didžiule biblioteka, kurioje ir vyko didelė dalis paskaitų. Įspūdį studentams paliko ant šios bibliotekos stogo įrengti sodai, kuriuose, esant geram orui, vietinė akademinė bendruomenė pietauja.
NOHA – tai Europos universitetų tinklas, kurio tikslas – plėtoti švietimą humanitarinės veiklos srityje. Pirmiausia siekiama didinti profesionalumą ir humanitarinių paslaugų teikimo kokybę, formuoti vienodą praktiką. Pagrindinė NOHA veiklos sritis – magistro studijos (80 ECTS) ir intensyviai kuriama doktorantūros studijų programa. Taip pat plėtojama NOHA akademinė sritis, apimanti įvairius profesinio rengimo, tobulinimosi kursus, ir NOHA tyrimų sritis, sudaranti galimybes jauniems ir jau praktikuojantiems mokslininkams atlikti gilesnę humanitarinės veiklos analizę.
Komentarų nėra. Būk pirmas!