Prieš kurį laiką universiteto bendruomenėje pradėjome kalbėtis apie idėją ir poreikį kurti Vilniaus universiteto (VU) Mokymo ir mokymosi viziją. Šį poreikį paskatino, regis, trivialus klausimas: kokių studijų norime universitete? Atsakymas į jį yra sudėtingesnis, nei atrodytų iš pirmo žvilgsnio. Niekas neprieštarautų – gerų, kokybiškų, bet, ką laikome geromis ir kokybiškomis studijomis – kaip tik ir reikalauja susitarimo, kurio siekiame.

Mokymo ir mokymosi vizija – tai studijų politikos dokumentas, kuris turėtų nubrėžti gaires, dėl kokios studijų kokybės įsipareigojame ateičiai. Šiandien toliau plėtojant diskusijas ir dėliojant dokumento metmenis nekyla abejonių – toks įsipareigojimas būtinas, kad bendromis jėgomis galėtume judėti kryptimi, dėl kurios būtume susitarę.

Studijų kokybė galėtų būti pats svarbiausias klausimas studentams studijų procese. Ir turbūt vienas labiausiai kintančių, kai bandome sutarti, kas tai yra. Studijų kokybei tapus vienu svarbiausių universitetų atskaitomybės visuomenei kriterijumi, jos sampratos ne kartą kito. Anksčiau studijų kokybę buvo priimta laikyti veiklos rezultatu ir kalbėta apie jos vertinimą, vėliau samprata evoliucionavo į kokybės užtikrinimą, o dabartiniu laikotarpiu įprasta studijų kokybę suprasti kaip nuolatinį sistemos tobulinimą. Tokiu atveju universitetai gali pasiekti tokią studijų kokybę, kokią jie gali pagal tą aplinką, kurioje jie veikia, ir su tais ištekliais, kurie jiems prieinami. Tad labai svarbu, kad universiteto bendruomenė nuolat apie tai kalbėtų ir tartųsi dėl vietų, kur mūsų studijos gali būti dar kokybiškesnės.

Mokymo ir mokymosi vizija šiandien yra tas būdas ir forma susitarti. Pradžioje mes kaip bendruomenė identifikavome keletą svarbių iššūkių. Pirmiausia – tarptautiškumas, apsibrėžiant studijų tarptautiškumo principus, veiklos kryptis, reikalingas prielaidas, pasiūlant studijų tarptautiškumo vertinimo kriterijus. Toliau – darbo rinka arba tam tikra darbinė aplinka, kuri per studentų, absolventų ir visuomenės lūkestį veikia universitetuose vykdomas studijų programas. Visuomenė mato didžiulį poveikį, kurį jai daro universitetai, todėl ir atskaitingumas tik didėja. Be to, šiuolaikinis pasaulis susiduria su labai kompleksinėmis problemomis – klimato kaita, netolygi ekonominė plėtra, socialinė atskirtis, nacionalinis saugumas ar pan. Tad ir į universitetus žiūrima kaip į tuos, kurie galėtų pasiūlyti atsakymus, kaip toliau gyventi. Šiandieninės technologinės spartos pasaulis iki šiol nebuvo patyręs – ir tai yra labai tiesioginis iššūkis studijoms, jų procesui ir tam, kaip technologijos keičia žinojimą ir mokymą bei mokymąsi plačiąja prasme.

Besikeičiančios išorės sąlygos – iššūkis daugeliui universitetų. Tačiau ne mažiau svarbūs ir vidiniai iššūkiai, kuriuos mūsų universitetas patiria ir išgyvena viduje. Tai į studentą orientuotų studijų samprata ir dar gana skirtingos praktikos. Taip pat – didesnis dėmesys kvalifikuotam ir profesionaliam dėstymui, mūsų pačių apsisprendimas investuoti į tai. Dėstymas, kaip viena pagrindinių čia dirbančiųjų veiklos sričių, neturėtų būti tik priedėlis prie kokybiškos mokslo įstaigos. Tam mus įpareigoja Vilniaus universiteto misija ir Statutas, aiškiai teigiantis, kad mokslo ir studijų vienovė yra pamatinis universiteto veiklos principas. Dar vienas svarbus aspektas – universiteto viduje ilgainiui susiklosčiusi uždarumo atskiruose fakultetuose ar padaliniuose situacija: šiandien tokia organizacinė struktūra jau pradeda kelti tam tikrų iššūkių tarp skirtingų disciplinų bendruomenių, jau nekalbant apie studentus, kurie studijų metų negali naudotis tuo milžinišku akademiniu potencialu, kuriuo Vilniaus universitetas išskirtinai pasižymi. Ir paskutinis, bet vienodai svarbus iššūkis – tai studijų infrastruktūra plačiąja prasme. Identifikavę visa tai, turime dar nemažai nuveikti, kad bendravimo ir bendradarbiavimo sąlygos būtų geresnės.

Taigi inicijavome Mokymo ir mokymosi vizijos kūrimą, t. y. pagrindinį mūsų studijų politikos dokumentą, kur visas universitetas, kaip organizacija, pasiryžęs ir sutaria eiti kryptimi, atliepiančia šiuos išorės ir vidaus iššūkius, ir susitelkęs į tas veiklas, kurios mums kritiškai svarbios ir kurias mes pasiruošę atlikti, tobulinti ir vystyti iki norimo rezultato. Vizijos tikslas – VU absolventas, kuris, remdamasis disciplininiu pažinimu ir įgūdžiais, vadovaudamasis tarpdisciplininiu atvirumu, geba veikti bendradarbiaudamas su kitais kuriant ateities visuomenę. Tai platus tikslas, todėl svarbu sutarti ir susitarti, ką turime ir galime padaryti, kad išleistume tokius absolventus.

Šiuo metu jau aiškėja vizijos juodraštis, kurį toliau aptarinėsime su bendruomene. Jo siūloma struktūra – trinarė. Viena svarbių dalių – talentus ugdančios studijos, suvokiant tai kaip tyrimais grindžiamas studijas, kaip galimybę rinktis mokymosi kelius, suteikiant paramą studentui planuoti savo mokymąsi, įgyvendinant aktyvaus studijavimo koncepciją. Studentai yra neatsiejami kokybiškų studijų dalyviai, suinteresuoti ne tik galutiniu rezultatu, bet ir visu procesu. Antra dedamoji – studijų programos, parengiančios veikti globaliomis sąlygomis, t. y. atviros naujumui ir įvairovei, tardiscipliniškumui, o jų valdymas paremtas lyderyste. Ir, žinoma, kvalifikuotas bei profesionalus dėstymas, pripažįstant dėstymo vertę akademinės karjeros kelyje ir įgyvendinant nuolatinio kompetencijų plėtojimo nuostatą. Tiek dėstytojams, tiek studentams nuolatinis mokymasis – iš esmės tas pats iššūkis, todėl ir ši nuostata turi būti taikoma abiem bendruomenės grupėms vienodai. Jeigu mes tikimės, kad studentai nuolat tobulės ir mokysis, kodėl mes turėtume tikėtis, kad dėstytojai be to apsieis?

Tai Vilniaus universiteto studijų prorektoriaus doc. dr. Valdo Jaskūno pranešimo pagrindinės mintys, nuskambėjusios Vilniaus universiteto Studentų atstovybės organizuotoje konferencijoje „Studijų kokybė: galimybės dabar ir perspektyvos rytdienai“.