Kovo pabaigoje Vilniaus universiteto (VU) Skandinavistikos centre viešėjo Södertörno ir Stokholmo universitetų docentas, iškilus mokslininkas ir charizmatiškas lektorius, idėjų istorikas Davidas Östlundas.
D. Östlundas neslepia simpatijų Vilniui – į VU skaityti paskaitų atvyko jau penktąjį kartą. Tris dienas trukęs penkių paskaitų ciklas siekė papildyti Skandinavijos identiteto bruožų kursą, tačiau į jį susirinko ne tik visų kursų skandinavistai, bet ir kiti savo žinias apie Švediją pagilinti ir su idėjų istorijos mokslo metodais susipažinti norintys studentai.
Paskaitose svečias pasakojo apie skirtingus per XX a. susiformavusius Švedijos įvaizdžius. Pirmasis jų – Švedija kaip ypač moderni valstybė. Remdamasis savo ir kitų mokslininkų tyrimais lektorius mėgino atsakyti į klausimą, kiek svarbi Švedijos kaip modernios valstybės susiformavimui buvo Socialdemokratų partija. Ginčydamas tarp kai kurių istorikų paplitusias nuomones, D. Östlundas į Švedijos istoriją žvelgia kaip į tęstinę istoriją, atskleisdamas, kad sąlygos per tokį trumpą laiką tapti modernia valstybe glūdėjo ankstesniuose amžiuose. Pavyzdžiui, protestantiškoje laikysenoje, lėmusioje aukštą raštingumo lygį dar XVIII a. Švedijoje.
Kiti paplitę Švedijos įvaizdžiai yra racionalumas ir našumas. Studentai sužinojo apie Švedijoje gyvavusias socialinės inžinerijos idėjas ir tuo metu pasaulį šokiravusį racionalų švedų požiūrį į lytiškumą. Buvo pristatytas švediškas darbo rinkos modelis, įtvirtintas 1938 m. Saltsjöbadeno susitarimu tarp darbininkų sąjungų ir darbdavių atstovų. Susiformuoja švediškasis vidurio kelias – vienu metu kuriama ir socialinė gerovė, ir sąlygos plėtotis laisvos rinkos ekonomikai. Girdimas darbininkų balsas prisidėjo ir prie demokratiškosios Švedijos įvaizdžio kūrimo. D. Östlundas pristatė du demokratiją XX a. Švedijoje įtvirtinti padėjusius fenomenus – liaudies judėjimus ir kooperatyvus.
Buvo kalbama ir apie švediškąją vertybių sistemą. Paradoksas – nors Švedija laikoma vidurio kelio (lagom) valstybe, pasaulinis vertybių indeksas (World Value Survey) rodo, kad švedų vertybės yra ekstremaliausios pasaulyje. Švedijoje vyrauja sekuliarios, racionalios vertybės ir polinkis į saviraišką, priešinant saviraiškos vertybes išgyvenimo vertybėms. Dėl to konservatyvesnių vertybių požiūriu Švedija neretai matoma kaip pernelyg liberali valstybė, kur viskas leidžiama. Su tokiu požiūriu studentai galėjo susipažinti kartu pažiūrėję 1968 m. italų režisieriaus sukurtą kontroversišką filmą „Švedija: rojus ir pragaras“.
Komentarų nėra. Būk pirmas!