Nuo 2018 m. rugsėjo Vilniaus universitete (VU) vykdoma unikali tarptautinė magistrantūros studijų programa anglų kalba – „Sistemų biologija“. Tai jungtinė trijų VU fakultetų – Gyvybės mokslų centro, Matematikos ir informatikos bei Medicinos fakultetų – programa. Programą koordinuojanti Medicinos fakulteto profesorė dr. Audronė Jakaitienė teigia, kad: „tokios unikalios studijų programos daugiau nėra ne tik nė vienoje Lietuvos aukštojoje mokykloje, bet ir kitose Baltijos šalyse“.

Sistemų biologijos magistrantūros studijų programos tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos sistemų biologijos analitikus, laboratorijų specialistus ir specialistus, gebančius spręsti realias problemas sparčiai besivystančiose biologinių sistemų modeliavimo, bioinžinerijos, sintetinės biologijos, bioinformatikos, neurobiologijos, duomenų analizės ir kitose sritys.

Šiandien vyksta neišvengiamas sveikatos priežiūros perėjimas personalizuotos medicinos modelio link ir tai lems, kad genomo, epigenomo, metabolomo, vaistų sąveikos duomenų analizė taps rutininio klinikinio sprendimo priėmimo dalimi. Taigi, Sistemų biologija suteikia platų supratimą apie šiuos sudėtingus duomenų rinkinius, pradedant nuo laboratorijos įgūdžių ir to, kaip šie duomenys gaunami, baigiant šiuolaikiniais bioinformatikos analizės įrankiais, kurie padeda aptikti dėsningumus ir suteikia informacijos, galinčios padėti priimti klinikinį sprendimą.

Profesorė A. Jakaitienė yra įsitikinusi, kad sparčiai vykstanti molekulinių tyrimų technologijų plėtra kelia naujus reikalavimus specialistams, dirbantiems biotechnologijų, farmacijos, aplinkos, sveikatos apsaugos ir kitose srityse: „šiuolaikinis specialistas neretai privalo ne tik gerai išmanyti savo sritį (medicinos, biologijos ar kitą), bet ir turėti matematinio modeliavimo, duomenų analizės žinių. Ir atvirkščiai, informatikai ar matematikai galėtų sparčiau spręsti didelių bioduomenų uždavinius turėdami, pavyzdžiui, genomikos, proteomikos ar neurobiologijos žinių, kurios būtinos uždaviniui suvokti ir kurioms įgyti reikia laiko. Tam trūksta tarpdisciplininio išsilavinimo. Taigi sistemų biologija rengia naujos kartos specialistus, kurie turi gerus statistikos, informacinių technologijų bei informatikos pagrindus su geromis gyvybės mokslų, medicinos ir biologijos žiniomis“.

Šiais metais plataus profilio sistemų biologo kelią pradėjo keturi studentai, kurie dalijasi savo patirtimi. Vienas jų – Marius Latinis prieš tai studijavo Kembridžo universitete Anglijoje, o praktikas kiekvieną vasarą atlikdavo įvairiose Lietuvos ir užsienio programavimo paslaugų įmonėse (tris vasaras dirbo „Google“). Tačiau kompiuteriai jam atrodė „labai techninis dalykas“, todėl kirbėjo noras informacinių technologijų žinias sujungti su kažkuo „gyvu“ – pradėjo studijuoti gamtos mokslus: „Labiausiai man patinka, kad ši studijų programa yra trijų disciplinų – biologijos, programavimo ir matematikos – junginys. Kiekvienas kursas susideda iš dviejų dalių: teorijos paskaitų ir praktinių užsiėmimų.“

Studentą žavi kompetentingi sistemų biologijos dėstytojai ir tai, kad nėra tradicinių sesijų: už kiekvieno dalyko kursą atsiskaitoma iš karto jį pabaigus. Marius mano, kad šios studijos yra tikras iššūkis, leidžiantis įgyti visapusiškų žinių ir gebėjimų. Kaip prisipažino magistrantas, jam pačiam iššūkiu tapo labai įdomus, bet anksčiau detaliai nenagrinėtas biologijos mokslas. Tačiau jis neketina pasiduoti ir meta iššūkį sunkumams: „Neabejoju, kad mokytis tokių šiuolaikiniame pasaulyje populiarių tarpdisciplininių dalykų ir dar anglų kalba tikrai yra perspektyvu!“

Tuo tarpu Dovilė Ežerskytė, biochemijos bakalauro laipsnį įgijusi VU, būtent į sistemų biologiją stoti niekada nesvajojo: „Tiesiog rinkdamasi iš įvairių VU magistrantūros studijų netyčia užklydau į sistemų biologijos programos aprašymą. Iš pradžių sužavėjo informatikos ir matematikos dalis – tokių žinių arba neturėjau visai, arba turėjau tik pagrindus. Paskui supratau, kad dalis kursų orientuoti į praktinį žinių taikymą analizuojant medicinos problemas. O kas gali būti įdomiau už mediciną?“ Prasidėję mokslai būsimos magistrantės nenuvylė, ji tikrai rekomenduoja šias studijas ambicingiems ir mylintiems mokslą. Jos nuomone, nereikia bijoti studijų anglų kalba – tikrai lengviau mokytis angliškai, nei bandyti rasti mokymosi medžiagos vertimus į lietuvių kalbą. Dovilė yra įsitikinusi, kad šių studijų dėstytojai – tikri savo srities profesionalai, pripažinti ne tik Lietuvoje.

Studentei patinka, kad pirmasis studijų pusmetis suteikė puikias galimybes biologijos krypties bakalaurams susipažinti su informacinių technologijų pagrindais, o informatikams leido įgyti biologinių disciplinų žinių: „Tai ne tik padeda mums visiems įsijausti į puikų studijų ritmą, bet ir sustiprina kūrybinį bendradarbiavimą su mokslo kolegomis iš skirtingų studijų programų.“

Sistemų biologijos srityje lyderės Europoje yra Prancūzija ir Didžioji Britanija. Šiose šalyse atliktų tyrimų duomenimis, tarp labiausiai trūkstamų tarpdisciplininių specialistų minimi biologijos ir matematikos bei skaičiuojamųjų mokslų sričių atstovai. Lietuvoje veikiančiose biotechnologijų, farmacijos įmonėse, besikuriančiuose integruotuose mokslo, studijų ir verslo centruose tokie specialistai ypač laukiami. Tai rodo, kad jau dabar akivaizdus sistemų biologijos specialistų poreikis Lietuvoje ir užsienyje artimiausiu metu tik didės.

Profesorės A. Jakaitienės teigimu, sistemų biologijos studijų programa tiesiogiai prisideda prie šiuo metu savo 440 metų gimtadienį mininčio VU strateginės plėtros. Šios studijos neabejotinai pritrauks ir išugdys pasaulinius talentus. Jos didina mokslo ir studijų tarptautiškumą, o studijų absolventai netrukus užpildys nacionalinės ir tarptautinės darbo rinkos poreikius. VU maloniai kviečia mokytis biomedicinos, gyvybės, fizinių ar technologinių mokslų srities bakalauro studijų absolventus iš viso pasaulio! Sistemų biologijos magistrantūros studijos leis pagilinti turimas žinias ir įgyti naujų, suteiks galimybę tapti tarptautinio lygio bioinžinerijos mokslų lyderiais.

Daugiau informacijos apie programą.

.