Vilniaus universiteto steigiamas Nacionalinis atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC) – būsima europietiškiausia šalies biblioteka. Modernioms technologijoms čia skiriamas nemenkas dėmesys. Statinyje pirmą kartą Lietuvoje bus panaudota aukšto slėgio ugnies gesinimo rūku sistema. Ji gaisro atveju leis išsaugoti beveik du milijonus leidinių.
„Per istoriją ugnis sunaikino ištisus kultūros lobynus. Dabar žmonijos technologinė pažanga leidžia efektyviau apsaugoti intelektinį palikimą. Džiaugiamės, kad pirmąją aukšto slėgio gaisro gesinimo sistemą įdiegsime visai visuomenei svarbiame objekte – vakarietiškos dvasios bibliotekoje“, – sakė Giedrius Zaicevas, gesinimo sistemą diegiančios bendrovės „Fima“ Apsaugos sprendimų departamento direktorius.
Generalinio rangovo AB „YIT KAUSTA“ statomas beveik 14 tūkstančių kvadratinių metrų ploto MKIC kyla Vilniuje, pamiškėje Saulėtekyje, būsimo mokslo ir technologijų parko teritorijoje. Iki 2012 m. čia iškils novatoriškų formų statiniai, kurių erdvės bus patogios dirbti ir mokytis, dalytis idėjomis bei informacija, čia veiks konferencijų salė, grupinio darbo kambariai, kavinė. Pagal vakarietišką pavyzdį centras dirbs 24 valandas per parą ištisą savaitę.
MKIC idėja – laisvas priėjimas prie bet kurios srities informacijos, tad į bibliotekos saugyklas bus suvežta per 1,8 mln. spaudinių: įvairių knygų, leidinių, dokumentų. Informacija bus saugoma ir skaitmeninėse laikmenose.
Siekdamas užtikrinti neįkainojamų informacinių išteklių saugumą, projekto užsakovas didžiausius reikalavimus kėlė gaisro gesinimo sistemoms. VU bibliotekos administracija domėjosi ir analizavo garsiausių pasaulio bibliotekų, archyvų patirtis, aplankė dešimtis objektų, kuriuose gaisrų gesinimo sistemoms pritaikyti inovatyviausi technologiniai sprendimai. Pasirinkta gaisro gesinimo rūku sistema šiuo metu yra diegiama moderniausiose Vakarų šalių bibliotekose ir archyvuose.
Vilniuje kylančiame MKIC pastate gaisro gesinimo sistemos diegimo darbai vyks iki 2011 m. rudens. MKIC statyba finansuojama Europos regioninės plėtros fondo (85 mln. litų) ir Lietuvos Respublikos biudžeto (15 mln. litų) lėšomis.
Komentarų nėra. Būk pirmas!