2008 m. Kvinslando universitete Australijoje pirmąsyk buvo surengtas „Trijų minučių disertacijos“ (Three Minute Thesis) konkursas, kuriame doktorantai turėjo populiariai papasakoti apie savo tyrimus per 3 minutes, naudodamiesi tik viena skaidre. Netrukus šis renginys labai išpopuliarėjo ir šiuo metu vyksta visame pasaulyje, taip pat ir Vilniaus universitete (VU).
Šiemet VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC) surengtame konkurse „Trijų minučių disertacija“ buvo išrinkti trys doktorantai, geriausiai pristatę savo doktorantūros tyrimus per tokį trumpą laiką.
Pirmosios vietos nugalėtoju tapo Romualdas Eimont, jo tema – „Dar vienas žingsnis vaistų kūrimo procese: bioimitaciniai peptidų pagrindo hidrogeliai“.
„Planuodami ląstelių eksperimentus arba gyvūnų studijas, mokslininkai dažnai neatsižvelgia į tai, kad auginant ląsteles ant plastikinių paviršių arba tiriant žiurkes, jie vargu ar supras, kaip veikia žmogaus organizmas. Mano disertacijos tema – bioimitacinių medžiagų formavimas bei modifikacija, siekiant sukurti sąlygas, maksimaliai priartintas pasirinktam žmogaus organui. Tokių medžiagų panaudojimas yra ne tik žymiai pigesnis už tyrimus su gyvūnais (nekalbant apie etinius aspektus), bet ir gerokai tikslesnis nei eksperimentai ant plastiko. Mano privalumas tas, kad aš šį darbą atlieku ne tik mokslinėje įstaigoje, bet ir privačioje įmonėje UAB „Ferentis“. Skirtumas tarp mokslinio padalinio ir įmonės yra toks, kad įmonė visada pirmenybę teikia rezultatams, turintiems realų pritaikymą“, – apie savo tyrimą pasakojo pirmosios vietos nugalėtojas.
R. Eimont pabrėžė, kad konkursas davė tikrai didelę naudą, padėjo išmokti apie sudėtingus mokslinius tyrimus papasakoti plačiajai visuomenei paprastai. „Tai visiškai unikali patirtis. Man atrodo, kad tokie pranešimai galėtų būti rengiami kiekvienos studijų pakopos metu, nes priverčia pažvelgti į savo tyrimus kitu kampu. Pirmiausia reikėjo įsivertinti, kiek žodžių per minutę aš pasakau, todėl tekstas buvo redaguojamas ir keičiamas tikrai ne vieną kartą. Turėjau paruošęs kelias skirtingas skaidres ir dieną prieš pristatymą prašiau kolegų padėti išrinkti geriausią“, – apie pasiruošimą konkursui pasakojo R. Eimont.
Pirmosios vietos nugalėtojas Romualdas Eimont dalyvaus Koimbros universitetų grupės atrankoje. Balandžio mėnesį bus atrinkti trys geriausi šios grupės pristatymai, kurių autoriai vyks į tarptautinį konkurso finalą Krokuvoje (Lenkija).
Antrosios vietos laimėtojas – Alfredas Buiko, jo tema – „Sąmokslo teorijos kaip moderni demonologija: religiniai, politiniai ir kultūriniai aspektai“. Pranešėjas teigė, kad šis konkursas tikrai naudingas ir jame turėtų dalyvauti daugiau doktorantų.
„Šiame konkurse dalyvavau jau antrą kartą. Sunkiausia, tikriausiai, buvo suspausti pagrindinius disertacijos argumentus į tris minutes trunkantį pranešimą. Įdomiausia buvo galvoti pranešimo „kabliuką“ bei ruošti skaidrę“, – pasakojo A. Buiko. Jo disertacijos tema ieško sąmokslo teorijų ištakų: „Šiuolaikiniame „fake news“ ir „post-tiesos“ prisotintame pasaulyje sąmokslo teorijos tapo liūdna kasdienybe (tikinčių jomis yra daug – maža to, jomis tiki ne tik keistuoliai, bet ir politikai). Mano disertacija analizuoja šį reiškinį iš kultūros filosofijos ir religijos istorijos pozicijų (t. y., kaip tikėjimo demonais, velniais ir raganomis tąsą). Šis naujas požiūris gali padėti geriau suprasti sąmokslo teorijų genezę, suvokti jas įgalinančius elementus“, – aiškino A. Buiko.
Trečiosios vietos nugalėtoju tapo Dominykas Juknelevičius, atliekantis tyrimą tema „Energetinių mišinių tyrimas spektrofotometriniais metodais“.
„Mokslinių grupių, tyrinėjančių pirotechniką, pasaulyje yra labai nedaug. Mano tyrimai leis išgauti ryškesnę liepsną apšviečiamosios pirotechnikos užtaisuose. Tai padėtų gelbėtojams lengviau identifikuoti skęstantį laivą jūroje arba rasti žmones kalnuose. Taip pat šie tyrimai yra plačiai taikomi norint išgauti ryškius ir dar įspūdingesnius pirotechnikos efektus,“ – savo tyrimą pristatė D. Juknelevičius.
Tyrėjas antrino kolegoms, kad šis konkursas buvo labai naudingas gryninat savo tyrimo temą: „Aš manau, kad konkursas yra ir įdomus, ir naudingas, todėl jame dalyvauju jau antrus metus. Man jis buvo naudingas dėl to, kad vertė iš naujo pagalvoti apie savo tyrimų vertę. Taip nutinka, kad dėl žinių kiekio kartais pats pradedu pamiršti, kuo mano tyrimai yra įdomūs. O šio pranešimo rengimo metu, repetuodamas kalbą prieš draugus ir pažįstamus, gavau atsaką, kas jiems patiko. Mano nuostabai, tai buvo kiti dalykai nei tikėjausi,“ – sakė trečiosios vietos prizininkas.
Vilniaus universitete surengtame konkurse pirmųjų trijų vietų nugalėtojai buvo paskatinti stipendijomis, kurias galės panaudoti mokslinėms konferencijoms.
Komentarų nėra. Būk pirmas!