Vilniaus universitete viešėjo geras VU Filologijos fakulteto draugas, Versalio universiteto (Universite de Versailles Sant Quentin En Yvelines) anglų literatūros profesorius, Anglistikos katedros vedėjas Janas Bormas.

Tai jau ne pirmas šio profesoriaus vizitas mūsų Alma Mater. 2006 m. J. Bormas atsiliepė į kvietimą dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Filologijos fakultete. Nuo to laiko jis reguliariai atvažiuoja į Vilniaus universitetą pagal ERASMUS akademinių mainų programą, skaito čia paskaitas studentams.
Prof. J. Bormas sutiko pasidalyti savo mintimis ir su „Universitas Vilnensis“ skaitytojais.

Jūsų interesų sritis – britų kelionių literatūra. Ar tai yra specifinis žanras?

Taip, aš tyrinėju britų literatūrą, ir dauguma mano tyrimų yra susiję būtent su pasakojimais apie keliones. Šį žanrą sudaro vadinamosios „kelionių knygos“, ar „travelogai“ (nuo anglų travelogue: pasakojimas, paskaita apie kelionę – V. D.). Kelionių literatūra yra viena iš „įspūdžių literatūros“, kuri pasakoja apie veikėjo nuotykius ir išgyvenimus, patirtus keliaujant, atmainų. Aš dirbu su autentiškais pasakojimais, tačiau prie kelionių literatūros priskiriamos ir tokios knygos kaip, pavyzdžiui, „Robinzonas Kruzas“ ar panašūs kūriniai, kuriose pastebimas ryšys tarp išgalvotų nuotykių ir kelionių literatūros tradicijos. Mane taip pat domina antropologinis naratyvas – kai aprašomos tam tikros bendruomenės. Tokie pasakojimai dažnai būna panašūs ne į grožinės literatūros, o į disertacijos ar akademinio straipsnio tekstą.

Ar Jūs lyginate britų kelionių literatūrą su panašiais tekstais kitose literatūrose? Pavyzdžiui, prancūzų literatūroje?

Aš dirbu ir su prancūziškais kelionių tekstais, nagrinėju tokius autorius kaip Jacques’as Lacarriere’as, kuris daug keliavo po Graikiją, taip pat ir po Prancūziją, ar Jeanas Malaurie – garsus šiuolaikinis prancūzų geografas ir etnografas. Tyrinėju ir vokiečių kelionių literatūrą, tokius autorius kaip, pavyzdžiui, Georgas Fosteris – žinomas vokiečių keliautojas, kuris lydėjo kapitoną Cooką jo antroje kelionėje aplink pasaulį. Beje, G. Fosteris taip pat buvo Vilniaus universiteto profesorius, dėstė nuo1784 iki 1787 m. – jo vardas įamžintas vienoje iš lentelių VU Didžiajame kieme.

Kokius skirtumus tarp skirtingų šalių kelionių literatūros Jūs pastebite?

Jeigu kalbėsime vien apie žanrą – tai pirmiausia skiriasi paties žanro samprata. Pavyzdžiui, Vokietijoje tai ne ta pati literatūrinė tradicija kaip Anglijoje, nes vokiečiai niekada nebuvo tokia „tyrinėtojų nacija“ kaip britai. Jų literatūroje nedaug aptiksi kūrinių apie keliones jūra, tačiau yra nemažai pasakojimų apie tai, kaip žmonės persikrausto iš vienos vietos į kitą. Vokiečių tradicijoje galima kalbėti apie savotiškas „ataskaitas apie kelionę“. Tai labiau faktologiniai negu sentimentalaus pobūdžio pasakojimai. Žinoma, priklauso ir nuo laikotarpio. Yra didelis skirtumas, ar kalbame apie romantizmo epochos kūrinius, ar apie XX a. literatūrą.
Prancūzijoje ilgą laiką kelionių pasakojimai nebuvo vertinami kaip rimta literatūros forma. Šis požiūris keičiasi tik dabar. Taigi, kaip matome, žanro suvokimas skirtingose šalyse yra skirtingas. Todėl būtų labai įdomu pasižiūrėti, kaip yra Lietuvoje. Nenustebčiau, jei sužinočiau, kad Lietuvos keliautojai, vykstantys į skirtingus pasaulio kampelius, kitaip suvokia ir aprašo savo patyrimą nei prancūzai, vokiečiai ar britai.

Facebook’e radau grupę „Jan Borm – mano herojus!“ („Jan Borm is my hero!“), kurią sukūrė Jūsų studentai. Ar Jūs žinojote apie tokią grupę? Ką Jūs apie tai manote?

Man sakė, kad toks dalykas egzistuoja, tačiau aš nieko apie šią grupę nežinau ir neketinu į tai gilintis.

Jūs Lietuvoje ir Vilniaus universitete – ne pirmą kartą. Ar pastebite skirtumų tarp studentų Lietuvoje ir Prancūzijoje?

Ir taip, ir ne. Jaunimas šiandien Europoje daugiau mažiau domisi tais pačiais dalykais. Manau, kad tai yra gerai, nes mes turime skatinti dialogą ir supratimą tarp skirtingų Europos dalių. Tuo pat metu jūsų akademinė tradicija skiriasi nuo akademinės tradicijos Prancūzijoje. Pastebėjau, kad klasės, grupės pozicija yra kitokia. Man visada malonu skaityti čia paskaitas: studentai yra labai rimti ir motyvuoti. Malonu pasakoti jiems apie man svarbius dalykus ir matyti, kad juos tai irgi domina. Kalba su studentais kitoje šalyje padeda išgryninti idėjas, pamatyti jų perspektyvą. Prancūzijoje yra tendencija žiūrėti į viską iš prancūziško požiūrio taško. Prancūzijos ir Lietuvos auditorijų patirtį aš naudoju savo moksliniame tyrime, susijusiame su kultūriniais santykiais tarp skirtingų visuomenių – nagrinėju tų visuomenių požiūrio ypatumus, stereotipus, kurie jas valdo. Man didelė garbė skaityti paskaitas Vilniaus universitete. Visada malonu atsidurti šiuose nuostabiuose universiteto rūmuose senamiestyje. Mano manymu, tai viena iš gražiausių vietų Europoje.

Kokias bendradarbiavimo galimybes Jūs matote tarp Vilniaus universiteto ir Versalio universiteto?

Mano šiųmetis vizitas yra susijęs ir su šiuo klausimu. Aš atvažiuoju į Vilniaus universitetą jau kelerius metus. Mes plėtojame artimus ryšius su jūsų Filologijos fakultetu, ypač su Anglų kalbos ir literatūros katedra. Taip pat mes norėtume praplėsti bendradarbiavimą su kitų kalbų katedromis, konkrečiai – su Prancūzų filologijos katedra. Beje, dabar Versalyje kuriame naują fakultetą – Kalbų ir tarptautinių studijų. Čia bus vykdoma magistro programa, ugdanti tarptautinių santykių ekspertus. Tai bus programa, pagal kurią žmonės studijuos keletą kalbų ir bus siunčiami į profesinius mokymus kultūros centruose už šalies ribų – ambasadose ir konsulatuose. Labai tikimės, kad Vilniaus universitetas taip pat susidomės bendradarbiavimu šioje srityje. Mes turime daug projektų ir visada esame pasiryžę bendradarbiauti su kolegomis iš kitų universitetų.

P. S. Kaip „U. V.“ teigė VU Filologijos fakulteto prodekanė prof. R. Rudaitytė, šiuo metu Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas svarsto galimybę kartu su Versalio universitetu kurti dvi jungtines studijų programas. Tokią iniciatyvą parodė Versalio universiteto Anglistikos ir Prancūzų filologijos katedros. Kol kas yra aptariamos galimo bendradarbiavimo detalės.