„Rolandas gali turimas žinias perteikti labai gražia forma, bet svarbiausia tai, kad jis savo darbu, požiūriu į pasaulį ir mokslą demonstruoja paprastą tiesą: pažindamas pasaulį gali padaryti jį gražesnį. Dažnai viešojoje erdvėje mokslininkams priekaištaujama, kad esą užsiima neaiškiais darbais, kurie galbūt tik jiems vieniems įdomūs, kad įnikę į savo molekules, bakterijas ir visokius mažus niekelius, kurie eiliniam žmogui gal nelabai suprantami. Manyčiau, Rolandas yra vienas tų, kurie randa pasaulyje mažų dalykų, kuriuos gali tyrinėti, taip parodydamas, kaip jie veikia, kol galų gale vieną dieną ateina sėkmė ir kažkas pasako: „Žinai, šitas mažas dalykėlis gali atnešti pasauliui pozityvų pokytį“, – taip išskirtinį Vilniaus universiteto (VU) profesorių, biochemiką Rolandą Meškį pristatė VU Gyvybės mokslų centro (GMC) direktorius dr. Gintaras Valinčius.

Prof. R. Meškys tyrinėja mikroorganizmų biocheminę įvairovę, kuria efektyvias biokatalizatorių (fermentų) atrankos sistemas, konstruoja savitvarkes baltymines nanostruktūras. Jis kartu su kolegomis identifikavo apie dešimt naujų, mažai ištirtų fermentų, kurie pasirodė įdomūs farmacijoje ir naujo tipo technologijų – biokatalizinio medžiagų perdirbimo srityje.

VU GMC biochemiko pasiekimai įvertinti keletu reikšmingų apdovanojimų: 2009 m. jis su kolegomis pelnė Lietuvos mokslo premiją už darbų ciklą „Fermentų ir polifermentinių sistemų tyrimas ir panaudojimas (1994–2008 m.)“, 2011 m. tapo VU Rektoriaus premijos laureatu, taip pat buvo apdovanotas už geriausią 2016 m. taikomąjį darbą VU. Šiemet „Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimuose prof. R. Meškys paskelbtas „Inovacijų švyturiu“.

VU GMC tyrėjas bendradarbiauja su daugybe verslo įmonių: „Bayer Technology Services GmbH“ (Vokietija), AB „Roquette Amilina“ (Lietuva) ir kitomis. Mokslininkas kartu su užsienio partneriais šiuo metu vykdo Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ projektą INMARE (vertė – 6 mln. eurų), skirtą naujų mikrobiologinės kilmės fermentų ir metabolitų paieškai, jų pritaikymo galimybėms plėsti.

Mokslininkas inauguracinę paskaitą pradėjo nuo analogijos su Senovės Roma. Joje inauguracija laikytas žynio paskyrimas stebėti paukščus. Šis stebėjimas turėjo baigtis ateities prognozėmis. „Manau, tai taip pat yra viena išskirtinių profesoriaus funkcijų. Tik šiuolaikiniame pasaulyje reikia stebėtojų komandos. Dabar turiu gerą komandą, kuri padeda stebėti tuos paukščius, mūsų atveju – mikrobus, ir pranešinėti pasauliui, kas mūsų laukia. Taip pat norėčiau padėkoti žmonėms, padėjusiems man tapti mokslininku. Tokių buvo daug, bet išskirsiu du – dr. Joną Rubiką ir Kakhą Bendukidzę. Abiejų jau nebėra. Jiems esu dėkingas už tai, kad mane, minkštakūnį studentą, savo kietu charakteriu, sarkastišku humoru ir begaliniu smalsumu paskatino norėti pažinti molekulinį pasaulį“, – prisipažino VU GMC mokslininkas.

Jis visą gyvenimą tyrinėjo mikroorganizmus ir jų biocheminę įvairovę. Aiškėja, kad egzistuoja milijardai mikrobų rūšių, o šios pasižymi didžiule formų įvairove. Dėl to mokslininkai susiduria su problemomis. Viena jų – mikroorganizmų išorinis panašumas. „Galime iš dirvožemio išskirti bakterijos DNR, nustatyti jos seką ir pagal tai priskirti pavadinimą. Akivaizdu, kad pavadinimas ne visada atspindi turinį. Tiriant mikroorganizmų savybes paaiškėjo, kad viena iš dviejų morfologiškai panašių bakterijų sukelia juodligę, o kita yra azotą fiksuojanti bakterija, reikalinga žemės ūkiui. Vadinasi, reikia lįsti į mikroorganizmų vidų“, – dėstė prof. R. Meškys. Jo vadovaujamas Molekulinės mikrobiologijos ir biotechnologijos skyrius taip pat tiria ir bakterijų virusus – bakteriofagus.

Gamtoje aptinkama daugiau nei 10 milijonų organinių cheminių junginių, kuriuos sintetina įvairūs organizmai, tarp jų – ir mikroorganizmai. Ląstelėse tai atlieka fermentai – aminorūgščių grandinėlės, kurios katalizuoja vieną ar kitą reakciją. „Dar labai daug ko nežinome. Tai geras dalykas, reiškiantis, kad turėsime darbo, nes kas nors vis tiek norės sužinoti. Taigi vienas pagrindinių mūsų uždavinių – įvertinti ir suprasti fermentinių reakcijų įvairovę. Tai reiškia, kad norime šiek tiek praplėsti tą mažytį žydrą taškelį“, – parodydamas juodame ekrane esančią dėmelę šyptelėjo mokslininkas.

Jis su kolegomis domisi ir tam tikrais junginiais, tarkime, indolu, piridinu ar kumarinu, ir tyrinėja, kas vyksta mikroorganizmuose, kurie geba skaidyti tokias molekules, kokie fermentai tam reikalingi. Prof. R. Meškio teigimu, kartais koks nors fermentas suveikia netikėtai, todėl iš indolo galime pasigaminti indigo dažą. Juo dažomi džinsai. Tačiau didžioji šio dažo dalis sintetinama chemiškai, Vokietijos chemikų XIX a. pabaigoje sugalvotu metodu, kuris taikomas iki šiol.

„Mus domina ir tai, kaip skaidomi nukleotidai. DNR ir RNR struktūra neapsiriboja raidėmis A, T, G, C. Išskyrėme metagenominių DNR, galime nuskaityti jų sekas. Gausime jų milijonus, bet kaip surasti tą geną, kuris koduoja vieną ar kitą kelią? Atsakymo neturi niekas, nes nei kelias, nei fermentas nežinomi. Šią problemą bando spręsti bioinformatikai. Tenka galvoti, kaip metagenomikoje surasti tai, ko nori“, – aiškino prof. R. Meškys. Tam jis su komanda sukūrė mikrobą, iš kurio išėmė kelis genus taip, kad bakterija negebėtų augti ant uracilo – vieno iš keturių RNR komponentų. „Į tokią bakteriją įterpę metagenominius genus gausime didžiulę genų biblioteką, daug bakterijų variantų. Jeigu visa tai pasėsime terpėje, kurioje uracilo nėra, bakterijos neaugs. O jeigu panaudosime uracilo surogatą? Bakterijos turės jį paversti uracilu. Tačiau tai jos galės padaryti tik tada, jeigu bus tam tikras genų rinkinys, kuris koduoja tokią funkciją. Taip mums pavyko surasti genus, kurie koduoja naujus unikalius fermentus, katalizuojančius tokias reakcijas“, – atskleidė prof. R. Meškys.

Dabartinė chemijos pramonė paremta nafta. Pasaulyje šiuo metu siekiama, kad viską, ką pagamina chemijos pramonė, galėtume gauti iš atsinaujinančių medžiagų: krakmolo, celiuliozės ar riebalų. Tam, pasak VU GMC mokslininko, reikia biokatalizatorių, kurie leistų iš vienos medžiagos pagaminti kitą. Todėl prof. R. Meškio komanda tikslingai ieško tam tikros grupės fermentų, kokių bioinformatikai iki šiol negali surasti, bet kurie domintų chemikus organikus.

Visas paskaitos įrašas