Nors studijos prestižiniame Oksfordo universitete Didžiojoje Britanijoje sudarė sąlygas profesinių aukštumų siekti bet kuriame pasaulio kampelyje, iš Rokiškio kilęs Aurimas Vyšniauskas nusprendė grįžti į Lietuvą ir savo karjeros kelią tiesti dėstant Vilniaus universitete (VU). Jaunas vyras pasakoja, kad ugdydamas Chemijos ir geomokslų fakulteto (CHGF) studentus jaučiasi realizuojantis save, be to, prisideda keliant vertingų studijų kokybę.

Pasakodamas savo istoriją A. Vyšniauskas užsimena, kad kadaise ir pats buvo Vilniaus universiteto studentas – mokėsi chemijos paslapčių. Tačiau jau po pirmų studijų Vilniuje metų pasitaikiusi proga mokytis visame pasaulyje reikšmingame Oksforde negalėjo likti neišnaudota.

Prestižiniame universitete A. Vyšniauskas studijavo ketverius metus, Oksfordo duris užvėrė rankose laikydamas chemijos studijų magistro diplomą. Tačiau tiek jaunam vyrui nebuvo gana – 2016-aisiais A. Vyšniausias atsiėmė ir pasaulyje taip pat pripažinto Londono imperatoriškojo koledžo suteiktą doktorantūros diplomą.

Ir nors įgyti moksliniai laipsniai rokiškėnui sudarė sąlygas veiklą tęsti bet kurioje pasaulio valstybėje, šiandien A. Vyšniauskas pasakoja, kad labiau už viską norėjo vertingas žinias realizuoti Lietuvoje. „Tiesą sakant, visad galvojau, kad anksčiau ar vėliau sugrįšiu, o baigus doktorantūros studijas ir man, ir žmonai atrodė, kad dabar – patogiausias metas“, – sako A. Vyšniauskas.

Vyras neslepia: kalbant apie karjerą, greičiausiai būtų daugiau išmokęs, jei dar kokius ketverius metus būtų likęs dirbti mokslininku Anglijoje, ir tik tada sugrįžęs. Kita vertus, dabar jis turi pastovų ir, svarbiausia, mėgstamą mokslininko darbą: „Didžiojoje Britanijoje, kaip ir bendrai Vakaruose, mokslo sistema išbalansuota, pastovų darbą turi tik laboratorijų vadovai. Taigi kol netampi vadovu, neturi pastovios darbo vietos, taip pat ir žemės po kojomis.“

VU Chemijos ir geomokslų fakultete (CHGF) A. Vyšniauskas studentams dėsto jau metus. Ketvirto kurso studentus mokslininkas moko paviršiaus chemijos, tuo tarpu pirmo kurso studentams vedė bendrosios chemijos seminarus.

„Čia jaučiuosi reikalingesnis. Mano darbas čia yra prasmingesnis, nes Didžiojoje Britanijoje įgyta patirtis kelia mano kaip darbuotojo vertę. Be to, stengiuosi prisidėti prie bendro Lietuvos mokslo sistemos lygio kėlimo, nes gana aiškiai matau, kur ir kodėl kartais nusileidžiame vakarietiškai sistemai“, – svarsto A. Vyšniauskas.

Kalbėdamas apie dėstytojo darbą pašnekovas neslepia: dėstymas reikalauja labai daug laiko, ypač kai reikia paruošti ištisą kursą. Tačiau A. Vyšniauskui tai – ne kančia, o malonumas, nes tuo pačiu ir pats jaučiasi besimokantis.

„Be to, labai malonu, kai studentai teigiamai atsiliepia apie mano dėstymo metodus ar kurso turinį. Bendrai, mano darbas yra labai prasmingas, nes prisidedu prie studento, jauno žmogaus augimo“, – tikina chemijos dėstytojas.

Apie VU CHGF studentus jis atsiliepia kaip apie žingeidžius ir laisvai bendraujančius, gabius, pozityviai atsipalaidavusius.

Taip pat ir studijų kokybę vertina palankiai: „Jei studentas stengiasi, dirba, siekia savo tikslo, jis įgys tvirtą žinių pamatą chemijos ir biochemijos srityje. Pavyzdžiui, baigusi VU CHGF mano žmona įstojo į Kembridžą, kur baigė doktorantūrą. Taigi žingeidus studentas tikrai nepražus ir įgys vertingų žinių. Kalbant apie perspektyvas, Lietuvoje plečiasi biotechnologijos sektorius, taigi darbuotojų reikia vis daugiau.“

Pokalbį A. Vyšniauskas baigia prisipažindamas apie dėstant asmeniškai išsikeltus tikslus: „Kiekvieną dieną noriu kaip įmanoma geriau išmokyti studentus ir padaryti taip, kad mokymosi procesas studentui būtų įdomus, malonus. Šiuos tikslus pasiekti nėra lengva, nes viskas priklauso ir nuo studento: kuo daugiau jis dirbs, tuo daugiau išmoks, tačiau tikėtina, kad tai atitinkamai suteiks daugiau streso ir mažiau malonumo. Taigi mano užduotis – atrasti balansą.“