Žurnalas „Veidas“ jau tryliktą kartą pristatė Lietuvos universitetų reitingą. Tarp valstybinių aukštųjų mokyklų tradiciškai didžiausio pripažinimo sulaukė Vilniaus universitetas. Seniausioji Lietuvos Alma Mater jau trylika metų iš eilės, nuo pat reitingavimo pradžios, nepalieka pirmosios pozicijos.

Tarp privačių aukštųjų mokyklų pirmą vietą užima ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.

Į geriausių valstybinių universitetų penketuką, be lyderiaujančio VU, pateko antrojoje vietoje esantis Kauno technologijos universitetas, trečias šiais metais – Mykolo Romerio universitetas, ketvirtas – Vilniaus Gedimino technikos universitetas, o penktą vietą užėmė Vytauto Didžiojo universitetas (nuo jo vos viena dešimtąja balo atsiliko šeštoje vietoje esanti Lietuvos muzikos ir teatro akademija).

Gegužės 24 d. BNS spaudos konferencijoje pristačiusi universitetų reitingą „Veido“ žurnalistė Rima Janužytė pažymėjo, kad pagrindinis uždavinys, kurį prieš trylika metų suformulavo sau žurnalo redakcija, buvo palyginti Lietuvos universitetus tarpusavyje. Šiemet buvo analizuojami aštuoni pagrindiniai kriterijai (tokie kaip vykdoma mokslo ir meno veikla, akademinio personalo kvalifikacija, studijų krypčių įvairovė ir t. t.). „Iš viso mes atsižvelgėme į 52 skirtingus pjūvius, pagal kuriuos įvertinome kiekvieną universitetą. Manau, kad šis reitingas visiškai atspindi, kokia yra situacija universitetuose“, – sakė R. Janužytė.

Pristatyme dalyvavęs Lietuvos universitetų rektorių konferencijos pirmininkas prof. habil. dr. Romualdas Ginevičius pabrėžė, kad aukštųjų mokyklų reitingai turi prasmę – jie padeda stojantiesiems susiorientuoti ir nuspręsti savo likimą. „Reikia tik padėkoti „Veido“ žurnalui, kad jie ėmėsi tokios iniciatyvos“, – sakė jis. Tačiau R. Ginevičius pažymėjo ir tai, kad reitingų rezultatus reikia vertinti labai atsargiai. Pasak jo, nors reitingo metodika kasmet vis tobulėja, tačiau kai kurie jos aspektai dar kelia abejonių.

Viena iš priemonių, kuri padėjo sudaryti universitetų reitingą, buvo darbdavių apklausa. Ją atliko UAB „Prime Consulting“. „Šiame reitinge darbdavio nuomonė svarbi tuo, kad parodo, kaip sėkmingai universitetai parengia darbuotojus, kiek darbdaviai džiaugiasi vienos ar kitos aukštosios mokyklos absolventu“, – pažymėjo „Prime Consulting“ direktorius Saulius Olencevičius. Pasak jo, šiemet lyderiai tarp universitetų, kurių absolventus darbdaviai renkasi mieliausiai, išliko tokie pat kaip ir anksčiau – paklausiausi yra Vilniaus universitetą, Kauno technologijos universitetą ir Vilniaus Gedimino technikos universitetą baigę absolventai. Didesnį susirūpinimą, pasak S. Olencevičiaus, kelia tos aukštosios mokyklos, kurios yra „be veido“. „Tokie universitetai neturi nei teigiamų, nei neigiamų įvertinimų. Tai turėtų priversti susirūpinti šių universitetų vadovus, nes jeigu apie aukštąją mokyklą nėra vienokios ar kitokios nuomonės rinkoje, natūralu, kad ji tampa pilka, neįdomi, nepatraukli ir būsimiems studentams“, – pabrėžė S. Olencevičius.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos, atlikusios atitinkamą studentų apklausą, prezidentas Arūnas Markas teigė, kad aukščiausiais balais studijų patrauklumą studentai įvertino Vilniaus universitete, Mykolo Romerio universitete ir Vytauto Didžiojo universitete, o tarp privačių aukštųjų mokyklų – LCC Tarptautiniame universitete bei ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. „Studentai geriausiai vertina visus universitetus pagal studijų sutarčių laikymąsi, o prasčiausiai vertina bendrabučių būklę ir karjeros bei įsidarbinimo galimybes“, – konstatavo A. Markas. Jis taip pat pažymėjo, kad iš atsakymų paaiškėjo, jog tokių universitetų, kurių absolventai studijų metu ir po jų įsidarbina pagal specialybę dažniau, nei neįsidarbina apskritai ar įsidarbina ne pagal specialybę, yra tik du – Vilniaus universitetas ir Kauno medicinos universitetas.

Reitingas sulaukė ir nemažai kritikos bei pastabų iš reitinguotų universitetų atstovų. Kritikuojama buvo pastebima orientacija labiau į kiekybinius, o ne į kokybinius aspektus. Pažymėta ir tai, kad toks vertinimo aspektas kaip studijų krypčių įvairovė suteikia akivaizdų pranašumą dideliems universitetams ir „skriaudžia“ labiau specializuotas, siauresnio profilio aukštąsias mokyklas. Taip pat iškilo klausimas, kodėl valstybiniai ir privatūs universitetai reitinge atskirti vieni nuo kitų. Į visas šias pastabas ir klausimus reitingo organizatoriai pasistengė atsakyti. Jie pažymėjo, kad kol kas laikosi pozicijos, jog valstybiniai ir privatūs universitetai yra tokie skirtingi, kad jų dar neįmanoma palyginti tarpusavyje. Be to, reitingo organizatoriai pažadėjo ir toliau tobulinti reitingavimo metodiką, kad ji būtų kiek įmanoma tikslesnė ir objektyvesnė.